Smėlio Dežė

Prisimenu vieną vaizdą matytą viename iš liaudies pamėgtų supermarketų . Viena kelerių metų mergaitė pribėgo prie gėlių vazono ir lengva ranka susizere sauja pririnktų akmenukų sau į burną. Šalia stovėjusi bobutė griebė mergaitę už rankos ir sako: „kaka“. Šalia stovėjusi mama pritarė kambarių smarvei ir vargšas vaikas liko stovėti susigraudinęs dėl aplinkinių nesupratingumo.
Man norejosi abi davatkas mažu mažiausia apstaugti. Kvaili padarai, nesuranta jog jos irgi taip darė – tyrinėjo, pažino pasaulį. Nejaugi prieš traumuojant vaiką sunku po savo makaulę pasiknaisioti....
...... močiotės šoko, diedukai motociklais lakstė, davatkos buvo tiesiog kurvos (ne visos, bet didžioji dalis). Visi bandė pažinti jiems uždraustas ir nežinomas erdves....
Sakot bando mokinti, patarti, apsaugoti nuo klaidų.
Kažkodėl istorija rodo, jog visi mokinasi iš savo ir tik savo klaidų. Į šiknių pastabas katrais tik atsižvelgiama... taip ir turi būti..... įsivaizduok jeigu visi 100% klausytų protėvių, gyventume gerų geriausia viduramžiose. Pasaulį judina jaunuolių noras tobulėti ir maištauti.
Garsi muzika, akį rėžiantys drabužiai ir šukuosenos tarsi žadintuvas, seniems pirdyloms ir plikėms. Kelkitės ir suvokit jaunimas tobulina šį pasaulį (sau, ne jums, įgimtas egoizmas nesvetimas visiems) todėl dejuokit, prukštaukit ir bažnyčią reguliariai lankykit, bet po velnių netrukdykit vaikui pažinti pasaulio.
Likau stovėti, kai apsiverusį snarglių tempė nuo jo smėlio dėžės  ir šis mano galvoje gimęs nihilistinis ir niūrus pasisakymas deja nepavirto žodžiu. Ir neįvarė šoko parduotuvės lankytojams.
Bet tik kol kas.
I got yo back kid'o