Kažkada puoselėjau šiltus jausmus merginoms. Pasivaikščiojimai parke, naktis Paryžiuje, gėlės ir dovanos, oralinis, aš apačioje... kažkada tai buvo idealai. Dabar... po kelių smūgių į kietą abejingumo žemę... Dabar aš jas tik tvarkau ir ieškau naujų.
Nesuprantu gal suaugau....
Visi mes buvome vaikai. Buvo laikai kuomet tankas geriau už paną (12kamečio citata). Turėjom draugų ir draugių ir jas nors ir tampėm jas už kasų niekada netemdavome į lovą. Buvom tiesog didelė kiemo ar miesto šeima, nes taip mums patikdavo, nes mums nieko iš jų nereikėjo...
Nesuprantu tikriausiai suaugau....
Kiekvieno pacano gyveniime būna lūžis: pirmas porno filmas, pirmas rytinis pimpalo pasisveikinimas ar kitos vaiko samonę žalojanti priemonės. Kažkada vistiek visi pasikeisim. Bjaurusis ančiukas pavirs į gulbę. Spuoguotas vaikigalis irgi pavirs į „tikrą vyrą“. Gaila tų kurie šitą apibrėžimą matuoja savo daikčiuko ilgiu ar užverstų merginų skaičiumi. Aš, beja, ne išimtis.
Supratau aš suaugau....
Man kažkas bandė pisti protą jog aš pasikeičiau vien tam jog patikčiau merginai. Bet juk tai tiesiog nuostabu. Keistis dėl meilės (nesvarbu kad „meilė“ tiesiog pasibarškinimas). Ir visai nesvarbu patvarkiau aš ją ar ne. Visi „vyrais“ pavirstam tuomet, kai parduodam save dėl putės.