tu turi
taip viską ir
taip viską taip giliai
slepi
išsapnuotos mano rankos
vis arčiau
tavo pulso
ir baimės akys taip didelės
norių prisikėlimo
šitose kalėdose per daug
pažadų pašaipų ir nieko
kai niekas taip giliai
kad net nežinai
kaip jį paslėpt
o tu turi taip daug
išsijoto ir ne --
nesutelpa į saują
rieškučiom imu -
lyg peiliu per naują dūšią
tu turi
o aš tik dėlioju
save į kvadratėlius
dėlioju tave po vieną dėlioju
-- bet kam to reikia?