keturi atsidūsėjimai traukinio bėgiais

prisiminimuose nuskęsta dienos
              neliko nieko
      bet nieko net ir nereikėjo
  iškeistas kūnas
iškeista žiema
          ir amžinas ieškojimas
    atranda tarną
  keityklos kursas krinta
kartu su sningančia diena
                nusnigom tyliai
      tyliai išsilaižėm -- žaizdas
sapnus ir niekada
      nesakėm - lyg tas jausmas
  būtų tikras
      ir vėl kartojasi žiema
prisiminimuose nuskęsta dienos


-


nebūna sniego --
      dievo įsčios tuščios
aprimęs niekas
  kai moterys nusineša jausmus
nedaigstom vaivorykštėm
            sapnai susiriša
    ir potekstėm nusirita lietus
-- plika oda
  ir viskas taip nelemta


-


šviesomaiša --
  nupjautas jausmas
      ir amputuota siela
taip einam pasitikt tamsos
  pro langus -
griūnantys valdovai
    nebesuvaldoma mintis
ir nebėra net ko išgirsti
  išgertos visos vyno taurės
beviltiškai nugludinta diena
      dienovidis dar šypsos
šąlanti naktis
  patrauk - palauk
juk viskas būna tikra


-

tu klausi kas
    o aš kartoju dieną ---
nusineša lietus visas po vieną
    audros nebuvo
  buvo štilis ir buvo
  sudėlioti atšvaitai
pašvaistės jausmas
        ir beveik nereikia
išrast sapnų --
jie vis kartojasi
        ir vis kartojasi žiema
tu klausi kas
      o aš sakau po vieną
žodžius
  kurie atspėjo vėl mane