Bet tu ir drąsiai kepurnėjaisi

- Na, jei kas tai ir man prašau.
- Kaip čia suprasti? ee..
- Nieko, kaip man tai visko panašiai ir ne atvirkščiai, o taisyklingai.

Taip jiedu mirk mirkt ir atsikvošėjo, kad liejasi lengvai. Sako tada, kad visai jauku šitaip ir niekas galvos nekvaršina kaip antai josios. Taigi nesistengė ir gavo ko norėjo.

- Tai manyčiau šį kartą kaip ir pernai, - laiku ir vietoje skautiško poelgio ir erelio danguje. Einame koja kojon ir koketiškai atrodome. Pro šalį prazvimbė ir sustojo pusiaukelėje ant raižinio. Smagu ne bet kaip. O man vėl ant liežuvio galo, kaip gi ten.
- Pasiilgai brūkšnelių ir kad kaukšėtų kas į lietvamzdžio kotą? Tai galima sakyti susiejo tave su krintančio lapo trajektorija. Nelemta tau šią popietę įmerkti kojas ir pūstelti į padų žievę. Tai kaip. Vis dar ten?

Žengė palei medžio sieną ir įžvalgiai lingavo nupintas voratinklis. Tada padūmojo, kad nebeturi ką susieti ištirpęs kaip malūnas.