Kleckas nudienu

Gyvenimo vaivorykšte žavi
Medali man dabinki vardinį
Aš negaliu užuost gaivos
Ir kaimo karve svetima

Aš vėl tapau vaivorykštės auka
Apleistos gatvės, siela raudančia
Nakties blankiam judėjime
Gyvybė teka manimi ...

It ratais riedant link duobės
Garsais palydint, kvatojam iš peties
Tas baltas sniegas toks gaivus
Po jo juk nieko nebebus

Net besmegenis nepabus
Kur tai girdėta ar regėta tai
Vaivorykštė mana šitam blankiam mieste
Mes staugsime kartu – vilku