..be pavadinimo..

aš pro duris įžengsiu drąsiai,
į dūmuose paskendusią patalpą,
paprašiusi barmeno viskio,
įsistebeilysiu  į barą..
paprašysiu antro,
ir vėl sedėsiu nekalta.
aplinkui skendės dūmai,
ir ašaros vėl kaupsis akyse.
atleisk, kad aš tave mylėjau,
atleisk, kad branginau tave,
galbūt perdaug skiriau tau dėmesio,
o tau tai buvo tik kančia.
bet gaila aš patirti to nespėjau,
to bučinio iš tavo lūpų,
atleisk, kad laiko niekad negalėjau,
o tau tai buvo tuštuma.
po išbaigto butelio, pakilsiu nuo baro,
ir tyliai niūniuosiu mūsų dainą,
išeisiu ašarojanti ir nesusimokėjusi..