Mano namuose daug uždarytų durų
Ir negirdėti ryto paukščių klegesys,
Anksti išeinu per drėkstančią žemę
Tuščiomis rankomis ir atvira širdimi
Skverbdamasis į medžius ir vandenį,
Į karščio nepaliestų žolynų tylą,
Kur pasislėpęs nuo deginančios saulės
Sulauksiu vakaro vaikystės pavėsyje,
O kai išeisiu vėl į sidabrinį taką,
Išbraidęs juodus pelenus gaisraviečių,
Virš paliktų miestų ir apleistų namų
Pernakt ilgai spindės ryškus miražas.


zero
