gilus ruduo

Strigau ši rudenį ankstokai,
jau dvyliktokai, tolokai.
Jau ir draugai turbūt,
šelsta, mokos, šoka,
gi metai lygiai ir pareina
tu skraidai po musų planeta
visai kitoks kaip anais metais
nepamirštu ir vaikystės metų,
gyvenimo dienos, laikas.
Praeina, žūsta, gimsta, nardo,
prasmės ir pirštais nepasako.
Primiršta, kad gyveni tik vieną kartą,
būna pervėlu, nuvirsti - vėl pakeltas.