Tamsoje

Klyksmas perskrodžia gatves,
nematoma ranka pasmaugia svajas,
šešėliuose išnyksta saugumas ir tvarka,
o prie pat kojų atsiveria praraja.

Kvepuoti darosi sunkiau
ir žinau, kad pabėgti būtų paprasčiau.
Plaučiai vandens prisipildo,
šalančios širdies rankos nesušildo.

Bet prie prarajos aš stoviu,
su baime ir neapykanta kovoju.
Laukiu, gal saulė patekės,
gal ji juodas gatves nušvies.