...

Paprastą naktį, eilinę
valandą, lenkiančią tokią
skliauto sekundėj mėlynę –
aidas joj šaltį nutuokia –
linksminę, bet nusiminę
ėjom į vietą atokią,
viską aplinkui supratome,
net, jog dalelėj
noro, kiekviename jo atome,
vėliavoj – kaukolė valiai..,
jokių taisyklių įstatyme
miego: brangsta sapnų vualiai.