- Per upę pereiti vieni juokai,- tarė vienas.
Taip, galvojo antras, peršoktume pasišvilpaudami. Kiek tos upės - dvidešimt žingsnių, ne daugiau. Ir jeigu reikėtų, jeigu labai reikėtų - pereitume. Kaip per svyruojantį, girgždantį lieptą.
Bet dabar galima pakentėti. Galima visiškai ramiai pakentėti. Arba susirasti tiltą. Tačiau rasti tiltą po karo nelengva.
Net per tokią menką upę.
Net per griovį.
Nes karas buvo labai baisus. Jis tęsėsi amžinybę. Per tiek laiko vienus tiltus suprogdino, kitus sudegino, treti supuvo.
- Jeigu labai reikėtų - pereitume,- pakartojo kareivis, supratęs, apie ką galvoja draugas.
Jam nusibodo žiūrėti į dangų, kuriame nebuvo debesų - vieni dūmai.
Vėl atsisėdo ir prie kaktos prisidėjo dulkiną delną.