Nuoširdi kantrybė

Sustok, beeidama keliu
Ir nežiūrėk vien tik į tolius,
Juk čia prie kojų, taip arti
Akmuo papilkęs nuo rytojaus.

Atrodo, jis sunkus labai,
Apkerpėjęs ir šaltas,
Bet pabandyk paliest ranka
Ir bus lengvai pakeltas.

Akmuo prislėgęs daigą turi,
Pageltusį, ten buvo taip tamsu...
Ir vėl čia tavo švelnios rankos reikalingos
Pakelti daigą pamažu.

Tu pakentėk ir paglobok,
Užaugs iš daigo medis,
Ne ąžuolas, ne beržas, o kuklus,
Bet reikalingas jis tau bus.

Kai pūs šiaurys - užstos,
Kai lis lietus - pridengs
Ir nepraleis tanki laja kaitros,
O jei sulinksi nuo vargų - parems.

Jei panorėsi, bus lankstus ir laibas,
Jei reiks kietumo - bus ir toks,
Bet nepamiršk, ir jam tyliam nelengva,
Kai jį norės nukirst - užstok.