Part 5.Apie taškus

Kiek baisoka pasidaro, kai ateina laikas atitinkamoje istorijoje dėti tašką. Rodos, baisu, bet... neįprasta. Metas užbaigti savo dramas, panele Joana. Metas nustoti būti čiauškučių karaliene šalia tavęs. Nusipiešiau didelį riebų tašką, pasikabinau virš lovos ir supykino. Net valgyt ką tik srėbtų šaltibarščių nebegaliu. Gal blynų? Fe. Lyg break beat‘o ritmu lūžinėtų pirštai. Trakšt. Trakšt. Ir baigta. Net nustebau.
Baisoka, nes tas taškas kaip šaltoji pagalvės pusė. Ims ir sušils jis nuo perkaitusios galvos. O ji tokia nuo savaitgalio. N valandų trukmės pokalbis girtomis akimis – not quite what I expected. Muštynės – va tos buvo daug labiau tikėtinos. Gal peržengiau ribą? Hah, jos tam ir braižomos, kad jas peržengtum. Nerūstauk labai ant manęs, taip jau gavosi. Tiesiog.

Per daug gimtadienių aplinkui – baigia visi nuo senatvės nukriošti. Baisu ir vėl pykina.

Vakar pirmąsyk užuodžiau vasarą. Tiksliau, vasaros vakarą su plaktos žolės grietinėle. Ir užplūdo noras, kad, atėjus vasarai iš tikrųjų, ji tvoksteltų man į veidą savo karščiu, sukeltų trumpą sujungimą: short term memory loss. Kaip per „50 first dates”. Gal tada tave vadinčiau vardu, o ne pravarde.

Ateina, išeina. Svarbūs tie, kurie pasilieka. Nebepanikuoju, kad galbūt nebesisveikinsi su mani. Tik truputį gaila. Ne aš kalta. Kalta aplinka.

Tikro jausmo neina panaikinti pirmalaikiais veiksmais. Pasvajoju aš kartais apie tą jausmelį. Parymau. Ir einu toliau dirbt gerų ir nelabai gerų darbų. Ir kas sugalvojo, kad darbai būna blogi arba geri?
Pavasaris dvesia 26 laipsnių karštyje, kvepėdamas alyvomis ir kartais šmekštelėdamas minioje, užsismaugęs tavo kvepalų šleifu. Tik akimirkai. Taip subtiliai. Aš nemoku subtiliai. Net linzių nesugebu įsidėti neišsibesdama abiejų akių.

Ir vakar tarsi pirmą kartą naujai paklausiau Nightmares On Wax – Passion. Aistra virš maloniai išmirusio miesto devintą valandą vakaro. Tavoji viršuje, o manoji – apačioje. Todėl ir padėjau tašką, kad tokia neteisybė išnyktų. Can we celebrate life? (Nu: Tone and London Elektricity – Can We?)

P. S. Seniai begavau kokį laišką. Tą tikrą, iš popieriaus ir neįkaitomos rašysenos..