Šiąnakt gimęs drugelis,
Margaspalvis, mažytis gamtos sutvėrimas,
Nemylėjęs ir dar neišduotas,
Aplankė mane paryčiais sapnuose.
Dovanojo vilties ir saują svajonių,
Bet pamiršo atgnybti tiesos gabalėlį…
Ryte, vos išaušus, pasaką gėlei sekiau:
Deja, ji manęs nesuprato — vakare nuvyto…
Rinkau dangaus ašaras lyg perlus —
Norėjau paguosti, apkabint, priglausti,
Bet debesys juokėsi iš manęs:
„ Juk tai tik lietus…“
Naktį mano delnuose mirė drugelis,
Turbūt mylėjęs ir gal net išduotas.
Deja, tiesos nesupratęs, juk jis tik
Margaspalvis, mažytis gamtos sutvėrimas…


liudna sypsena
