pasigersiu vienatve ir lietum...
aš žole užsiklosiu
ir kol lūpos kalbės su dangum
aš parkritus po medžiais miegosiu...
tyliai kalbins kūna jausmai
medžiai vėl verks nuo vėjo suklupę
ir nejausiu - lietus ar audra
atgaivina sukepusias lūpas...


vyrauju kai ne persivalgius
