Rašyk
Eilės (78091)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 14 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Šalti trečiadienio vakarai užgoždavo ne vieno voro gyvenimą, kai didžiausius išbandymus tekdavo įveikt dėl vieno žmogaus fobijos. Nekalti padarai, dar nenujausdami kas jiems rodo antipatiją, virpėdavo iš baimės. Nors gerai dar reiktu apsvarstyti šį teiginį, kadangi vorai labai abejotina ar turi baimių, gal instinktų (Voras „Už 15 centimetrų pastebėtas artėjantis, neaiškios kilmės, plokščias objektas, spėtina, kad kietas, 22 centimetrų ilgio ir 6 centimetrų pločio, bendra prijungto kūno masė 50 kilogramų... Mirties tikimybė – 88 procentai. Tikslas – saugiai pasitraukti į pogrindį ir laukti tolimesnių pojūčių... “). Viskas būtu gal ir taip, bet tikrasis mąstymas yra už tam tikros suvokimo ribos. Pavyzdžiui, šį vakarą pas draugą Mažiuką atėjo jo senas pažystamas Storakojis, paviešėt, prisimint senus laikus kai jie rungdavosi: kuris užaugs stipresnis, sumedžios daugiau menkesnių už juos padarų, kas padarys didžiausią įspūdį patelei ir suartėjęs su ja padės daugiausiai kiaušinių, iš kurių išsiris nauja karta nariuotakojų grobuonių. Žinoma Mažiukas liko mažiuku, o Storakojis subrendo į didelį vyrą. Taip jie lipo vienas kitam ant galvos, negalvodami apie rūpesčius. Kol kelis kart nesumirksėjo šviesa:
– Mama, šviesa mirkčioja, reikia keist lempas, o tai epilepsija prasidės – sušmaikštavo jaunuolis – nu nesvarbu, nereikia man tos žvakės, bus gerai ir taip – atsakė į mamos pasiūlymus.
Mažiukas pažinojo šį žmogų, kaip didį despotą, sadistą, engėja ir skandalais pagarsėjusį autoritarinį vonios valdytoją. Kai voriukas pirmą kart čia atsikraustė (į gan prašmatnią vonios kampo zoną), žmogus skardžiai suklykė, o vėliau labiau įsidrąsinęs jam pasakė, jog jei naujas gyventojas bent pajudės, skleis kažkokias erezijas ar pradės dėt kiaušinius, tai kaip mat bus sunaikintas. Tokių doktrinų turėjo laikytis kiekvienas naujas voras atvykęs į gyvenvietę. Žinoma prasiverždavo ir partizaniniai judėjimai, besislepiantys plyšiuose, į kuriuos turbūt nieks nenorėtu kišt nosies. Kad ir kaip ten bebūtu, Mažiukas nežinojo šios gąsdinančios personos paslapties – arachnofobijos:
– O tu šventas Dieve, iš Galilėjos asketų genties, voras! – sustaugė žmogus pamatęs Storakojį. Ilgai viens į kitą laikė išpūtę akis, kol vienas iš jų nusprendė atatupstas kelis žingsnius atsitraukti, o kitas panikoj lakstyt aplinkui. Abu buvo didžiam išgąsty ir sumišime. Mažiukas žinojo procedūrą ir slėpės kamputy. Rodės žmogaus valia tuoj mirs ir jis nualps, tačiau sukaupęs visas jėgas jis sukėlė dar didesnę sumaištį vorų pasauliui. Atsukęs kraną jis į delnus susėmė karšto vandens ir pradėjo taškyti Storakojį. Kiek pasipriešinęs priespaudai ir susidorojimui, mažojo voriuko draugas nebeištvėrė ir krito į didžią vonios bedugnę, iš kurios dar niekas nebuvo išlindęs. Tokia auka niekada nebus pamiršta, galbūt už ją bus atkeršyta, galbūt Mažiukas suaugs ir perkąs gerklę jaunuoliui, galbūt užaugins savo vaikus kurie išaugs tokie pat dideli kaip Storakojis ir suės žmogaus sūnų. Auka aukai...
Žmogus dar gan ilgai žiūrėjo į vonios skylę, kuria nutekėjo nedidelis voriukas, storesnėm nei įprasta, Lietuvoj, kojytėm. Tada šiek tiek nurimęs sudėjo delnus ir sukalbėjo savadarbę, budizmo religija paremtą maldelę, beveik pro ašaras tardamas žodžius, o pabaigoj visiškai ramiu veidu garsiau ištarė „Atsiprašau“. Jis nežudikas, jis tik bijojo.
2007-02-21 22:28
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 8 Kas ir kaip?
 
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą