Rašyk
Eilės (77870)
Fantastika (2280)
Esė (1536)
Proza (10861)
Vaikams (2678)
Slam (67)
English (1204)
Po polsku (333)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 5 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Edas Austworkas Edas Austworkas

PAsaka-pakasa. 2 skyrius. 4 dalis.

Šis kūrinys matomas tik autoriaus namuose


IV dalis

Grįžusi iš susitikimo Chūlė Bedantevičienė pasijuto labai išsekusi. Nudribo prie slenksčio ir užmigo. Sapnavo vaikystę. Bet jos vaikystė ne kažinkiek tesiskyrė nuo dabarties: mėšlas – tvartas – miegas – mėšlas. Dabar prie šios dienotvarkės prisidėjo ir rašymas. Sapnavo ji, kad važiuoja dviratuku. Važiuoja važiuoja važiuoja. Važiuoja ir sutinka vilką. „Ką čia miške darai, kurva? “ – klausia vilkas. „Šiškauju“ – atsako Chūlė. Vilkas, nepasitenkinęs tokiu jos atsakymu, susikišo dviratuką į šikną ir išskobė jai akį, kaip kad atsitinka tipiškose lietuvių liaudies pasakose. Neteko Chūlė akies ir dviratuko. Eina toliau. Eina eina eina. Eina ir sutinka lapę. Lapė, pasitaisius sijoną, klausia: „Ką šitam miške daro tokia šmaisė kaip tu“. Chūlė pagalvoja, kad jei atsakys jog šiškauja, lapė jai išskobs ir kitą akį, todėl atsako, kad grybauja. Lapė nesitikėjusi tokio atsakymo, pagalvoja: „Kokia gudri mergaitė! Aš galvojau, kad ji atsakys jog šiškauja ir tada aš jai būčiau išskobus antrą akį, kur vilkas išskobė, bet ji atsakė, kad grybauja ir dabar aš nežinau ką padarius čia tokio... „. Lapės mintis nutraukė mergaitės Chūlės balsas: „Lape laputyte, kodėl ir ką taip ilgai galvoji, aš net sysiuko užsinorėjau“. Lapė sutinka, kad galvojo ilgai, bet atsako, kad tai reiškia jog ji esanti labai protuota lapė. Todėl ir vėl galvoja: “Jei mergaitė pasakė jog grybauja ir tikisi, kad aš jai akies neišskobsiu, tai labai klysta“. Ir lapė-papė išskobė antrą Chūlės akelę. Mergytė-chūlytė eina toliau. O ką darysi, eiti tai reikia. Na ir eina. Eina eina eina. Eina ir sutinka meškiną-peškiną. „Kur eini, dūra? “ – klausia meškinas-peškinas – „gal šiškauni, o gal grybauni? “. Chūlė pagalvojus atsako, kad riešutaujanti. „Nejuokauk, dūra, šitan miške riešutų ny-chūja nėra! Už tokius melus aš tau galvą nulaušiu! “ – subliovė meškinas-peškinas. Ir nepasišiukšlino – nulaužė galvą mergytei-chūlytei. Nulaužta galva keliauti buvo liūdna, bet Chūlė-protinga mergytė nenukabino nosies – ėjo linksmai teliuskuodamasi per mišką, kol  priėjo tikrą lietuvių liaudies pasakų namelį-trobelę ant kalakuto nagelio. Buvo linksma, ji ten gerai praleido laiką, ji ten turėjo Gerą Laiką ir jos laikas tenai buvo geras, nes namelyje-trobelėje gyveno Ragana-triapkasmegenė, žiemą savo smegenų perteklių laisčiusi ant sniego, kad tas geriau blizgėtų. Pradžioje Ragana-triapkasmegenė pavaišino Chūlytę medumi, midumi, o po to tuo pačiu tik du kart daugiau. Po to Ragana-triapkasmegenė taigi po to Ragana pavaišino ir sunkiau skrandžio įsisavinamais maisto produktais. Davė torto, pyrago, ragaišio, saldainių, cukrinių runkelių ir daug skanumynų nuo kurių Chūlė taip išpampo, kad vargiai būtų galėjusi išeiti pro duris. Taigi Ragana jai pasiūlė prisėsti pas ją ant kelių. Chūlytė-kvaila mergytė ir prisėdo. O tada Ragana tarė: „Va ir pagavau tave, mergyte-durnelyte. Gal dabar tau nukandus ausį? “ – paklausė puskvaišė Ragana. Chūlytė gūžtelėjo pečiais ir tarė: „Kaip tu man nukasi ausį, jei vilkas išskobė kairę, lapė dešinę akį, o meška nulaužė galvą? “. Ragana tarė: „Och tu, fyfa, tai tu tikrai be galvos! Tik dabar pastebėjau! Tai ką dabar daryt? “ – susimąstė Ragana-chūjagana – „kaip aš dabar tave padoriai nuskriausiu? “. Ir Ragana susimąstė dar kartą. Šį kartą labai ilgai. Taip ilgai, kad net sapnas baigėsi, o Chūlė Bedantevičienė prabudo prie slenksčio kaip akla višta gailiai stenėdama panosėj. Sakyk ką nori – kaimo gyvenimo margumynas. Sėdus prie stalo Chūlė sugrabaliojo storą lapą popieriaus ir pasiguldžius priešais, ėmė ieškoti plunksnakočio. Kaip visada po vakarykščio kūrybingumo priepuolio, plunksnakotį įsmeigė palangėn. Rašyti nelabai norėjosi, bet ką daugiau veikti? O juk rašymas niekam nekenkia. Tuom remdamasi rašytoja ir „kūrė“ didesnę krūvą savo „raštų“, dabar besimėtančių po visą trobą. Pažvelgus pro langą (rašydama ji mėgo matyti kas vyksta lauke) Chūlė pamatė artėjančius lietaus debesis ir pamanė: „O, atrodo, lietus kaupiasi... “. Tai pirmiausia ir užrašė tuščiame lape. Tuoj gimė ir antrasis sakinys: „Dangus aptemo“, o netrukus pasirodė trečias, ketvirtas, penktas ir t. t.
2007-02-10 12:22
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 10 Kas ir kaip?
 
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą