Taip vakar kalbėjo

Pasiūbuoja vėjas žibintų atspindžius medžiuos
Pašlakstydamas lietum, kad išsilietų
Drungna spalva, bežiūrint iš vidaus
Į kiemą
Susodinti suolai atsilaupusiais raštais
Perbraukiant ranka šiurkštumu
Paraižo ranką,
Plytelių tarpuos ant tako prisinešė žemės
Ir žolių daigų nuvystančių
Perminus rudeniui

Nemeluok, tuoj švis.