Nusmailintomis nosimis,
Atšipusiais dantim,
Akimirkos - išblukusiom akim,
Paleistuvauja.
Ir kas pasakė, kad moteris nuoga?
Arba Adomas – vyras.
Šiuolaikiškai nežinant kur katras
Dar laukiame spūsties, kad tektų
Pabūt kartu tarp betoninių namų kartų.
Atsainiai, bet teatrališkai mylėtis – užduotis.
Ratu į pradžia, pradžioj ugnis.
Ir viską vėl apvertę,
Meluosim, kad nematom, kaip baigias pinigai
Kaip jos išeina, suklijuodamos duris, kad
Mes nesektume,
Kad vyrai jų negautų,
Kad visa kas po du, po tris
Ir, po velniais, skandinu aš šitą laivą!!
Skandinu, užsimerkiu.
Akimirkos sudžiūs ir bejėgiškai spurdėdamos nukris.
Emocionaliai apdorotas kūnas.
Jausmų vagis.