Naktį nemiegu, žiūriu į dangų,
Matau ryškiai spindinčias žvaigždes.
Aš slepiuos nuo jų po langu,
Bijau sulaukt akimirkos, kai jos užges.
Ryte norėčiau pamatyti tekant saulę,
Bet negaliu, nes dar kol kas miegu.
Gal kas nors ir stebi ją pasauly,
Kol aš tyliai lovoje guliu.
Dienos labiausiai nekenčiu,
Kai karštis užlieja gatves.
Nesirodau tarp žmonių,, jei būna šviesu,
Ir laukiu vėsumos, kurią vakaras atneš.
Vakare širdis plaka rami,
Matant kaip tamsa apglėbia viską aplink.
Tik joje jaučiuosi neapsakomai saugi,
Ir jaučiu, jog sutemos man tinka.