Žydų šimtmetis. Žydai šiuolaikiniame pasaulyje

Berklio universiteto (Kalifornija) istorijos profesoriaus Yuri’o Slezkine’o (g. 1956) veikalas vadinamas interpretacinės istorijos šedevru. Daugiau kaip 400 puslapių dailiai iliustruotoje knygoje (viršelyje panaudotas Adomo Jacovskio paveikslo „Karaliaus profilis“ fragmentas), išleistoje 2004-aisiais, rasime daug peno apmąstymams. Įdomi Y. Slezkine’o biografija: 1978 m. baigė rusų kalbos ir literatūros studijas Maskvos universitete, dirbo vertėju Mozambike ir Portugalijoje, nuo 1983 m. gyvena JAV, kur nuo 1998-ųjų profesoriauja. „Žydų šimtmetis“ – nauja jo knyga; ne mažiau įdomios ir kitos: „Kalbėkite rusiškai“ (1990), „Tarp dangaus ir pragaro: Sibiro mitas rusų kultūroje“ (1993), „Arktikos veidrodžiai: Rusija ir mažosios šiaurės tautos“ (1994), „Revoliucijos šešėlyje: rusų moterų gyvenimo istorijos nuo 1917-ųjų iki Antrojo pasaulinio karo“ (2000).

„Žydų šimtmečio“ pagrindinė idėja: žydai (kaip ir armėnai, kinai, čigonai) yra Merkurijaus tauta, sėkmingiausia iš visų tokių egzistuojančių pasaulyje. Pasak Y. Slezkine’o, „modernioji epocha yra žydų epocha, o ypač dvidešimtas amžius yra žydų šimtmetis“ (p. 11), nes ši tauta labiausiai prisitaikiusi iš visų kitų tautų. „Pagrindinė moderniosios epochos religija yra nacionalizmas“, –  teigia Y. Slezkine‘as (p. 11).

Sudėtinga ir intriguojanti analizė, provokuojančios idėjos – pagrindiniai „Žydų šimtmečio“ bruožai. Knyga parašyta gyvai, ji švyti erudicija. Autorius nevengia pateikti net anekdotų:

„Kadrų skyriaus viršininkas klausia Rabinovičiaus:
– Kas jūsų tėvas?
– Sovietų Sąjunga.
– Gerai. O kas jūsų motina?
– Komunistų partija.
– Puiku. O kuo jūs norite būti?
– Našlaičiu.“

Y. Slezkine’as daro įdomią išvadą: „Iš trijų kelių, atvirų Rusijos žydams, – liberalizmo, sionizmo ir komunizmo – trečiasis išnyko, o pirmieji du buvo uždrausti“ (p. 351).