Žiburiai

Šia knyga, apipavidalinta kaip damoms laisvalaikiu pasklaidyti skirtas romanėlis, susidomėjau tik dėl to, kad joje minimas Williamas Blake’as – vienas keisčiausių ir mistiškiausių anglų poetų, sukūręs savo visatos atsiradimo istoriją. Buvo įdomu, kaip šis ryškus ir savitas poetas bus pavaizduotas angelais papuoštoje knygoje, kurios autorė, studijavusi humanitarinius mokslus Rytų Anglijos universitete, paprastai kuria nesudėtingus pasakojimus apie menininkus. Sprendžiant iš to, kad pagal jos romaną apie olandų tapytoją J. Vermeerį buvo pastatytas kino filmas „Mergina su perlo auskaru“, ją labiausiai domina praeities paslaptys ir meno pasaulio įžymybės.

Romano „Žiburiai“ pagrindiniai veikėjai – neturtingo baldininko šeimos vaikai, persikraustę iš kaimo į Londoną, kur jų kaimynu tampa atsiskyrėlis spaustuvininkas ir grafikas W. Blake’as. Puritoniškos moralės ir priverstinio mandagumo persmelktai visuomenei jis iš tiesų atrodo ekscentriškas, domisi nekaltybės ir patirties santykiu, o vaikai jam – medžiaga tyrimams. Tiesą sakant, W. Blake’ui skiriama nedaug vietos: tarp realistiškų, smulkių ir neišvengiamai dikensiškų XVIII a. Londono kasdienio gyvenimo aprašymų tik kartkartėmis nuskamba jo samprotavimai. Autorė pasistengė juos perteikti kiek įmanoma paprastesne kalba, kad skaitytojai galėtų perprasti poeto genijų. Tačiau būtent dėl šio paprastumo W. Blake’o figūra atrodo lėkšta, į jo mintis nesigilinama: jis lieka tik keistas, nors ir geraširdiškas kaimynas. Daugiau dėmesio skiriama vaikų išdaigoms, Londono rajonams, gatvės gyvenimui, prastuomenės linksmybėms ir visuomeninės reikšmės įvykiams. Geras vertimas padaro savo: veikėjų kalba skamba natūraliai, sėkmingai perteiktos rimuotos dainelės ir nelengvos W. Blake’o eilės, pasakojimas išlaiko visas žanrui būdingas tradicijas ir nesunkiai skaitomas. Tačiau vargu ar sužavės literatūros žinovus ir poezijos mėgėjus – yra pernelyg buitiškas. Smulkmeniškai aprašomas kone kiekvienas veikėjų judesys ar atodūsis, jų jausmai kupini sentimentalumo. Visi čia dedasi tokie padorūs, tokie kilnūs, kad nors prie žaizdos dėk. O trumpas knygos apibūdinimas ketvirtame viršelyje skamba visai keistai: „cirko šventės ir sugundymas, kaimynai ir nuogumas“ – matyt, tokiomis pigiomis „sensacijomis“ siekiama sudominti neva išrankią ir rafinuotą britų skaitytojų auditoriją.