Vilkų ratas

Ši istorija vyksta nedideliame Montanos kaimelyje, kuriame gyvena vos 519 gyventojų. Tituliniame puslapyje esanti citata priklauso Juodajam Elniui, Ogallala Sioux (1863-1950). Juodasis Elnias aiškina indėnų tikėjimą, anot kurio viskas pasaulyje vyksta ratu. Žemė yra apvali, žvaigždės ir planetos atrodo apvalios, paukščių lizdai yra apvalūs, pasiekęs savo didžiausią galią, vėjas ima sūkuriuoti ratu, saulė pateka ir nusileidžia, judėdama ratu. Net ir metų laikai sukasi ratu, keisdamiesi, bet grįždami ten pat, kur jie buvo. Jis tiki, kad žmogaus gyvenimas taip pat vyksta ratu nuo vaikystės iki vaikystės. Visur, kur tik yra energija, ji juda ratu.

Pagrindinė knygos ašis yra konfliktas tarp nykstančių rūšių ir galvijų rančos savininko. „Vilkų ratas“ yra greitai besirutuliuojanti knyga su nepaprastai puikiai išvystytais personažais. Vilkų gauja yra aprašoma pakankamai gerai, kad būtų galima suprasti jų maisto troškimą ir, kaip jie pasisotina. Galvijų augintojui supratus, kad jo 1500 dolerių kainuojantis veršiukas buvo suėstas, kyla konfliktas. Kalnagūbrio klubas ir kitos gamtininkų organizacijos gina vilkus ir tampa galvijų augintojo priešais.

Knygos autorius Nicholas Evans taip pat parašė tokias knygas kaip „Arklių užkalbėtojas“ ir „Šuolis į ugnį“. Jo biografija nedaug tepasako apie jį patį, tik tiek, kad jis gyvena Londone. Skaitant knygą, atrodo, kad jis turėjo praleisti tam tikrą laiką vakaruose, nes kitaip būtų sunku viską taip gyvai aprašyti.

Istorija prasideda, kai vilkas iš kalnų nusileidžia į rančą. Nedideliame vaikiškame vežimėlyje, rančos prieangyje, miega kūdikis. Vilkas prisiartina prie verandos, reaguodamas į vaiko skleidžiamus garsus. Šeimos Labradorų veislės šuo, išmokytas apginti, meta iššūkį vilkui, o tai išgirdusi vaiko motina pasirodo tarpduryje. Akimirksniu vilkas šoka ant šuns ir jį nužudo. Motina nubėga pažiūrėti, ar jos vaikui viskas gerai, ir ima rėkti ant vilko. Ar vilkas tikrai buvo atėjęs vaiko? O gal šuns? Ar jis tiesiog žvalgėsi? Šiaip ar taip vilkas daugiau nieko nebedarė, o apsisukęs nubėgo atgal į kaimelio aukštumas, kur jo laukė šeima.

Rašytojas išvysto pasakojimą apie vilkų prigimtį pakankamai gyvai. Jie nėra parodomi kaip žiaurūs plėšrūnai, laukiantys vienišo eskimo ar Raudonkepuraitės, einančios aplankyti savo močiutės. Priešingai, vilkų gauja – tai šeima. Vilkai ieško maisto išgyvenimui, o jaunikliai lieka su tėvais, kol patys nepradeda medžioti ir nesuformuoja savo šeimos. Šeima gali susidėti iš trijų vilkų kartų, kurioje dominuoja vyriausiasis vilkas. Jei jam kas nors nutinka, jo patelė perima pagrindinio vilko vaidmenį. Vilkai viską daro kaip šeima: medžioja, maitinasi ir gyvena.

Yellowstone'o Parkas buvo priglaudęs keletą vilkų, kurie buvo išsiųsti iš Kanados. Jų populiacijos augimas buvo toks sėkmingas, kad Yellowstone prižiūrėtojai paleido keletą vilkų šeimų aukštuose Montanos kalnuose. Tai buvo pastangos išsaugoti šiuos gyvūnus nuo išnykimo, bet netoliese esantys prižiūrėtojai buvo įsiutę. Norėdami nuraminti savo kaimynus, Yellowstone leido prižiūrėtojams nušauti bet kurį vilką, kurį jie sugaus puolantį jų gyvulius. Dėl atakos prieš vaiką Yellowstone Park turėjo imtis veiksmų. Taigi buvo įrodyta, kad vilkas nebuvo vienas iš paleistųjų.

Dan Prior buvo ilgametis prižiūrėtojas, kuris nagrinėjo vilkų elgseną ir papročius. Kadangi jis ir taip turėjo daug darbo, jam buvo leista pasisamdyti padėjėją, kuris turėtų statyti spąstus vilkams, išsiaiškinti, kur jie yra, nustatyti jų sveikatos būklę ir išsiaiškinti, ar vaiką puolė vienas iš tų vilkų, kuris buvo paleistas iš Yellowstone.

Dan prisiminė biologę Helen Ross, kuri buvo tikra vilkų ekspertė, nes jis pats ją išmokė, kaip reikia sekti pėdsakais ir spęsti spąstus vilkams. Pasiūlius jai darbą, Helen jį mielai priėmė, nes pastaruoju metu jos gyvenimas nebuvo labai sėkmingas. Ji apleido savo karjerą, kad padėtų Joel, vyrui, kurį ji mylėjo. Jie kartu gyveno dvejus metus ir Helen tikėjosi greitai ištekėti, bet Joel metams priėmė darbo pasiūlymą Afrikoje ir jų gyvenimas kartu atrodė miglotas. Taigi, kai Dan jai paskambino ir pasiūlė darbą Montanoje, ji su džiaugsmu sutiko.

Taigi knyga nėra vienpusiška. Autorius ne tik netiesiogiai klausia, ar vilkai turi teisę išlikti, bet tuo pačiu ir pristato meilės istoriją.

Knygos veikėjai yra Buck Calder ir jo žmona, Dan Pryor, prižiūrėtojas, Helen, svarbiausia vilkų pėdsekė, Joel, Helenos meilė, Buck aštuoniolikmetis sūnus Lukas, Buck dukra ir žentas, Kathy ir Clyde Hicks, Buck šeimininkė ir žinoma miestiečiai, prižiūrėtojai, kurie svetingai pasitiko Helen. Aš nepasakosiu, kas laimės kilusį konfliktą, ar kas atsitiks Helen ir kitiems veikėjams. Netgi be vilkų tai būtų įdomi, verta skaitymo istorija. Visi personažai pilnai išplėtoti, o pati istorija su kiekvienu puslapiu mane įtraukė į jų gyvenimą vis gilyn ir gilyn.

Jautėsi, kad autorius nieko nesmerkė ir neteisė. Jis tiesiog pristatė prižiūrėtojų ir vilkų pusę. Sprendimą, kurie yra teisūs – prižiūrėtojai ar gamtininkai - jis palieka skaitytojui. Nors aš pati palaikau vilkų pusę – keturkojų padarų, o ne dvikojų rūšį.

Puma ar kalnų liūtas žudo dėl malonumo, ne dėl maisto. Jis įsibraus į avių ar ožkų plantaciją ir beprasmiškai jas visas išžudys, nors maistui pasiims tik kelias. Vilkas yra visai kita istorija. Jis žudo tik dėl maisto.