Vieno karto negana

Jacqueline Susann išgarsėjo 1962-iais, parašiusi romaną „Lėlių slėnis“. Manau dauguma (tiksliau, beveik visi) jos gerbėjai pasakytų, kad tai yra pats geriausias jos darbas. Tačiau man didžiausią įspūdį padarė retai minima knyga „Vieno karto negana“. Ir tikrai drįsčiau teigti, kad tai geriausias romanas, kurį kas nors kada nors yra parašęs. Taip pat pridurčiau, kad tai vienintelė jos knyga, kuri man tikrai labai patiko ir kurią tiesiog pamilau.

Romanas „Vieno karto negana“ buvo išleistas 1973-iais metais, vienu metu Jungtinėse Valstijose ir Didžiojoje Britanijoje, likus kelioms savaitėms iki rašytojos mirties. Rašytojai buvo 37-eri, ji sirgo krūties vėžiu. Žinodama apie savo ligą, ji stengėsi kuo greičiau baigti rašyti ir išleisti savo paskutiniąją knygą. 1975-aisiais ši knyga buvo ekranizuota ir aktorė Brenda Vaccaro, vaidinusi Landą Riggs, nominuojama Oskarui už geriausią vaidmenį.

Ilgus metus aš skaičiau visus įmanomus straipsnius apie šią knygą ir nepraleisdavau turbūt nė vienos publikuotos recenzijos. Taip vis augo mano noras patikrinti, ar tikrai viskas yra taip, kaip pasakoja kiti. Kai pagaliau mano rankose atsirado „Vieno karto negana“, aš jau buvau susidariusi kažkokią nuomonę apie ją ir galvojau, kaip kažkam gali būti įdomu skaityti apie holivudišką seksą, narkotikų vartojimą ir bepročius. Bet kadangi už lango lijo lietus, nusprendžiau, kad vis dėl to labai tiktų perskaityti šią knygą būtent dabar.

Tik pradėjusi skaityti atradau, kad ši knyga nėra tokia, kokia ją bandė paversti kritikai. „Vieno karto negana“ buvo įrašyta į blogiausių knygų apie nepadoriausių ir turtingiausių kino žvaigždžių žmonas, apie jų kasdienybę ir mažas migdomųjų dozes, dešimtuką. Pasakojime mane labiausiai sužavėjo tai, kaip meistriškai ir intriguojančiai aprašytos merginos, turėjusios susitaikyti su nuviliančiomis jos gyvenimo permainomis, dienos.

Visą savo gyvenimą aš buvau godi skaitytoja – buvo šimtų šimtai romanų, kuriuos aš prarijau su pasigardžiavimu. Buvo ir tokių knygų, kurias tiesiog norėjau nusviesti į šoną ir pamiršti apie jų egzistavimą. „Vieno karto negana“, be abejonės, tapo mano visų laikų mėgstamiausia knyga. Neperdedu.

Aš esu įsitikinusi, kad skaitydami šią knygą jūs tikrai nenusivilsite. Čia rasite pasaulietiškų vertybių rinkinį  – pinigus, madą, turtus, beprotiškus vakarėlius pliaže ir kitus dalykus, kurių pagalba Jacqueline Susann sugeba sukurti tragišką istoriją apie kelis žmones, gyvenančius neįprastus ir sunkius gyvenimus. Rašytoja puikiai aprašo visus žmogiškus jausmus, ypač emocinį skausmą, ir tai padaro knygą dar nuostabesnę. Pagrindinė veikėja blaškosi po visą Niujorką ir Los Andželą, ieškodama vaikino bent kiek panašaus į jos tėvą – Maiką Veiną, žavingą kino prodiuserį.

Nepameluočiau pasakiusi, kad perskaičiau knygą turbūt penkis kartus ir tikrai nesigailiu dėl to – tiesiog pykčiau ant savęs, jei sugebėčiau pamiršti nors vieną rašytojos pasakytą žodį. Todėl patarčiau visiems ją perskaityti ir atrasti joje kažką, kas privers jūsų širdį plakti stipriau ir nepamiršti šio labai lengvai skaitomo ir įtaigaus romano. Neabejotinai, vertinu penkiais balais iš tiek pat galimų.