Vienmečiai augalai

Pavadinimas stebėtinai teisingas. Vienmečiai augalai, vienmetė knyga. Nieko ypatingo, gilaus, sukrečiančio - nesvarbu, kokius epitetus beparinktum.

Tai tyli, rami poezija. Pastabos, išgyvenimai fiksuojami beveik dienoraščio forma. Pati autorė savo poeziją apibūdina taip: „šviesi, skambanti erdvė, - stebėtis, justi, mylėti, bet neprisirišti. Šviesi, skambanti erdvė, kurios nuolat ilgiuosi.“

Pasakojamosios, išpažintinės intonacijos tekstai. Patiks visiems, norintiems ramybės, šiek tiek graudulio, šiek tiek meilės, šiek tiek liūdesio. Va tas „šiek tiek“ ir pakiša koją poezijai. Necituodamas Biblijos, galiu pasakyti tik tiek - drungna.

Skirtingai nuo R. Jonučio tekstų, tai nedramatiška ir netgi nelabai įdomu. Tiesa, nutylėjimas ir eilėraščio pauzės valdymas puikus. Kamerinė poezija.