Viena diena

„Viena diena“ – tai fantastiška knyga! Vos tik ją gavau, puoliau skaityti ir negalėjau atsiplėšti! Tai viena iš tų knygų, kuriose kalbama apie kasdienį žmonių gyvenimą ir nieko ypatingo neįvyksta, bet ji taip įtraukia, jog norisi dar, ir dar, ir dar – kol galiausiai knyga pasibaigia.
„Kada nors norėčiau parašyti knygą suaugusiesiems. Būtent tai aš visada norėjau parašyti, tokį didį, pikto tautos atspindžio romaną, kažką pasiutusio ir amžino, kas atskleistų žmogaus sielą...“ Manau, autorė sugebėjo apibūdinti savo knygą joje pačioje. Būtent taip ir turėtų būti apibūdinamas šis romanas. Visai nesvarbu, kada ir kur prasideda istorija! Juk laikas beribis ir svarbu tik dviejų žmonių jausmai; jie visą savo gyvenimą bando būti kartu arba būti su kitais žmonėmis, kad pamirštų vienas kitą, tačiau niekada nesuras žmogaus, kuris galėtų prilygti jų vienintelei ir tikrajai meilei.

Skirtingi veikėjai susiduria su skirtingais dviejų pagrindinių herojų, Emos ir Deksterio, gyvenimo tarpsniais. Iš pradžių truputį sudėtinga suprasti bendrą vaizdą, kadangi kiekvienas skyrius pasakoja tik apie vieną metų dieną ir paaiškina, ką tiedu veikia. Skaitytojas praranda viską, kas nutiko per likusius metus ir kiekvieno skyriaus pradžioje vis turi pagauti siužeto liniją. Bet netgi su tokiomis milžiniškomis spragomis siužete, David Nicholls sugebėjo parašyti įdomią istoriją ir įterpti tas trūkstamas vietas į ją per tas kelias dienas.

Nors knygą tiesiog įsimylėjau pabaigoje, pradžioje buvo sunku. Ne dėl paties pasakojimo, o todėl, kad skaičiau popierinį variantą anglų kalba ir raidės buvo labai smulkios ir kiekvienas puslapis buvo prigrūstas tų tikrai mažų žodelių – mano akys tiesiog negalėjo su tuo susitvarkyti. Nekenčiu, kai knygos taip spausdinamos. Mano sprendimas – gauti elektroninę knygą mano iPod‘ui. Kai pagaliau galėjau reguliuoti raidžių dydį pati, galėjau išties susitelkti ties knygos turiniu, o ne raidžių dydžiu.

Drąsiai rekomenduoju šią knygą. Tai nėra tipiška „moteriška“ ar „vyriška“ knyga. Manau, ji tinkama abiems lytims. Nerekomenduočiau šios knygos tik tiems, kurie nemėgsta liūdnų pabaigų. Man nesvarbu, ar knyga baigiasi laimingai ar liūdnai. Tiesą pasakius, man netgi karts nuo karto patinka liūdnos pabaigos, nes taip palaikoma ta įtampa, kai nuo pat pradžių nesi tikras, kaip viskas baigsis.