Vidinė vėjo pusė, arba romanas apie Herą ir Leandrą

Vieno garsiausių ir neįprasčiausių šiuolaikinių rašytojų romanas. Kaip visada autorius drąsiai eksperimentuoja ir griauna įprastinę pasakojimo ir romano struktūrą. Šįkart tai dvigubas tekstas, sudėtas kortos principu.

M. Pavicius tik jam būdingu magišku stiliumi, jungiančiu istorines žinias, stebuklus, poeziją ir buitines smulkmenas, rašo apie du meilužius, skiriamus dviejų šimtmečių. Jie tiesiogine šio žodžio prasme susitinka knygos viduryje.

Po šį romaną kapstytis yra tiesiog puiku: nori – išsirenki grynosios poezijos gabaliukus, nori – paskaitai žiaurybių, nori – apie istoriją; šekit ir meilės. Tačiau viskas organiška ir vientisa.

Na, be ditirambų, nelabai ką čia ir pasakysi, tad geriau reikia paskaityti patiems ir džiaugtis, kad pagaliau išversta.

P.S. Gaila, kad ne "Chazarų žodynas" verčiamas. Gal per sunku?