Knygos
Romanai (1924)
Poezija (620)
Pjesės (34)
Vaikams (140)
Kitos (904)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 14 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Vėjas mano akys

Vėjas mano akys „Vėjas mano akys“ – atostogų romanas, tačiau perskaičius jį supranti, kad tai nėra vienas tų lengvai skaitomų kūrinių. Jame rasime ir detektyvinę istoriją, parašytą avantiūrine bei nuotykine forma. S. Šimkutė recenzijoje apie šią knygą teigia: „Ketvirtasis S. Parulskio romanas „Vėjas mano akys“, subtiliai pristatomas kaip atostogų romanas, nebūtinai yra ta neįpareigojanti literatūra, kurią galima tiesiog skaitinėti saulėkaitoje, ar prisidengti veidą, kai deginamasi ant nugaros. Bet tiks ir tam“. Su S. Šimkute galima sutikti, nes romane vaizduojamos atostogos, bet kartu pats tekstas žaidžia su pagrindiniu veikėju Odisėju, tai nublokšdamas jį į realybę, tai į fikcijų pasaulį.

Odisėjas atostogauja vienoje Graikijos saloje, kurioje vos tik išlipus iš lėktuvo prasiseda nuotykiai: „Sala pasitiko mirtimi, nors reklaminiame viešbučio lankstinuke tokios pramogos nebuvo“. Jau pirmasis sakinys nusako pagrindinę knygos idėją ir būsimą detektyvinę intrigą. Veikėjo tikslas – atostogauti, mėgautis mizantropija ir ieškoti lytinių nuotykių. Tikslas įprastas atostogautojams, tačiau Odisėjui norą pramogauti sudrumsčia netikėtos aplinkybės.

S. Parulskis tarsi iš naujo prikelia seną Homero kūrinį „Odisėja“. Autorius istoriją pritaiko XXI amžiui, pateikdamas ją kitomis akimis. Odisėjo istorija buvo aktuali visais laikais, ją bandė perrašyti ir garsus skandinavų rašytojas, apdovanotas Nobelio literatūros premija Eyvind Johnson. Jo knygoje „Bangų mūša: romanas apie dabartį“ vaizduojamas XX amžiaus pradžios Odisėjas. Taigi, tai nesenstanti istorija.

Knygoje randame daug kultūrinio konteksto, visa tai liudija apie intertekstualumą ir autoriaus erudiciją. Pirmiausia, romane be Odisėjo sutinkame kitą veikėją – Homerą. Tai aklas senis, ieškantis filosofinio akmens, kuris gali simbolizuoti panacėją ar nemirtingumo eliksyrą, bet kartu tai ir filosofinės žmogaus būties užuominos. Galima sakyti, kad Homerui pavyko jį atrasti, nes jis sugebėjo išlikti nuo Antikos laikų iki mūsų dienų. Jis tarsi simbolinis Odisėjo tėvas, nors romane pagrindinis herojus turi realų tėvą – rašytoją. Knygoje kūrėjo ir jo kūrinio santykis yra kaip tėvo ir sūnaus. Reikia pastebėti, kad visi kiti romano veikėjai – tai marionetės Homero rankose. Knygoje atsiranda Penelopės įvaizdis, čia Penelopė – prostitutė. Nors ji sutinkama retai, bet jos vaidmuo neatsitiktinis, nes kūrinio pabaigoje ji tampa Odisėjo žmona. Penelopė vienintelė jam padėjo susiklosčius nepalankioms aplinkybėms.

Be veikėjų, S. Parulskis pateikia ir kitokių tiek su praeitimi, tiek su dabartimi susijusių įvaizdžių. Su praeitimi daugiausia siejami antikiniai motyvai: Dzeusas, Heraklis, Afroditė, Gorgonė, Kalipsė, Sizifas. Su ateitimi siejamos tokios šių laikų realijos: Tomas ir Džeris, CNN kanalas, „McDonald‘s“, „Nike“ sportbačiai, Arnoldas Švarcenegeris ir pan. Tai nukelia S. Parulskio kuriamos „Odisėjos“ veiksmą į mūsų laikus.

Siužetas gana painus, nes Odisėjas atsiduria keistų įvykių sūkuryje. Pavyzdžiui, kūrinio pradžioje miręs taksistas atsiranda veikėjo lovoje kūrinio pabaigoje, taip pat pasirodo apgraužta balerinos koja, laivai vaiduokliai ir kt. Vaizduojama reali veiksmo vieta, tačiau kai kurie įvykiai leidžia abejoti kūrinio realumu. Skaitytojas labiausiai sugluminamas tuomet, kai net policininkas nepatiki Odisėjo istorija, kurią jis išgyvena saloje. S. Parulskio naracija kitokia nei Antikos poeto Homero. Autorius kuria bailaus, neryžtingo Odisėjo paveikslą, priešingą Homero Odisėjui. Knygos veikėjas Homeras dažnai tą pabrėžia šių laikų Odisėjui.

Kūrinio pavadinimas „Vėjas mano akys“ simbolizuoja tai, kad aklam žmogui vėjas yra tarsi akys: „Stoviu ant kranto ir mėgaujuosi, akys sklidinos tamsos ir vėjo, vėjas mano akys, tik vėjas“. Pagrindinis herojus apanka, kaip ir Antikos laikų rašytojas Homeras, tuo jie supanašėja.

Romanas „Vėjas mano akys“ tikrai išsiskiria iš kitų atostogų romanų. Jis kupinas ironijos, kandaus žodžio, cinizmo, laisvo stiliaus – tiesiog tai rašymas be tabu.

Romano pabaigoje, kaip ir originalioje „Odisėjoje“, veiksmas baigiamas Odisėjo sugrįžimu pas Penelopę. Reikia pritarti S. Šimkutės nuomonei, kad „galima aklai sekti graikų mitais ir bandyti „Vėjas mano akys“ veikėjams primesti Kirkės, Kalipsės ar sirenų vaidmenis arba žvelgti į tai, kaip į graikų mitologijos iškraipymą. Galima visai negalvoti apie graikų mitus ir tiesiog mėgautis vasariška istorija, neieškant paslėptų reikšmių. Kiekvienas skaitytojas šioje knygoje turėtų rasti savo tiesą“. Joje susipina paviršinis sluoksnis ir gilesnės prasmės. Taigi, postmodernūs tekstai, tokie kaip ši S. Parulskio knyga, leidžia skaitytojui pačiam atrasti kūrinio prasmę.
2011-11-30
 
Kita informacija
Recenzento
vertinimas:
Tema: Romanai
Leidykla: Alma littera
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 2010
Puslapių: 238
Kodas: ISBN 978-9955-23-368-8
Daugiau informacijos »
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 0
 
Knygų recenzijos

Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą