Jei nelieka vertybių, žmogus praranda orientaciją: diena nebe diena, naktis nebe naktis, viršus nebe viršus, apačia nebe apačia, tad ir gėris bei blogis tampa bereikšmiai
Klaus-Rüdiger Mai yra žymus vokiečių žurnalistas, rašytojas bei prodiuseris. Nuo 2000 m. asmeniškai pažįsta popiežių Benediktą XVI, su kuriuo turėjo daugybę interviu bei parašė jo biografiją.
Savo knygoje „Vatikanas“ autorius nupiešia svarbiausios Katalikų institucijos paveikslą nuo pačių seniausių iki šių laikų. Vatikanas, 44 hektarus apimanti valstybėlė, įvairiais istorijos laikotarpiais spinduliavo ir tebespindulioja nepaprastu gyvybingumu ir galia. Tiesa, ne visada toji galia buvo naudojamasi Dievo nustatytais tikslais. Atsitikdavo ir taip, jog pasitelkdami Kristaus vietininko vardą, popiežiai tiesiog begėdiškai naudojosi savo valdžia.
Knygoje atskleidžiama, kaip gimė Katalikų Bažnyčia. Iš pradžių krikščionys buvo nedidelė žydų sekta, kuri šv. Petrui paskelbus Gerąją Naujieną – Evangeliją, virto pasauline religija. Parodoksalu tai, jog Viduramžiais tikėjimas Dievu žmonėms buvo tapęs pačiu gyvenimu (apie tai liudija stiprus religijos poveikis to meto kultūrai, politikai, hagiografijos atsiradimas), kai tuo tarpu žinoma, jog X a. Romos popiežiai buvo pasiekę dvasiškąją bedugnę:
kai po Formozo mirties į Apaštališkąjį sostą sėdo Steponas VI (896-897), popiežiaus valdžia krito tiesiai į bedugnę – giliau nebebuvo kur. Popiežiaus Stepono VI gyslose kunkuliavo tokia neapykanta Formozui, kad jis po devynių mėnesių, kai Formozas buvo palaidotas, įsakė savo pirmtako palaikus iškasti ir pasodinti į teisiamųjų suolą: žodžio gintis Formozui dėl suprantamų priežasčių niekas nesuteikė. Nuo pūvančio ekspopiežiaus lavono nuplėšė insignijas, paskui jį išrengė ir įmetė į Tiberį. Šis šlykštus mirusiojo išniekinimas taip įsiutino Romos gyventojus, kad to kraupaus proceso teisėją, popiežių Steponą VI, jie atsatydino, suėmė ir 897 m. rugpjūtį nužudė.
Knyga pavadinta „Vatikanas“. Kas iš tikrųjų tas Vatikanas? Rašytojas pateikia nemažai šio žodžio atitikmenų bei reikšmių. Visų pirma, Vatikanas – pasaulinės religijos centras. Tikriausiai visi puikiai žinome, jog būtent šioje vietoje reziuduoja Katalikų Bažnyčios galva. Klaus-Rüdiger Mai teigia, jog čia uoliai rašoma žmonijos istorija: įvykiai Vatikane daro ryškų poveikį ir nekatalikų gyvenimui. Iš tikrųjų Vakarų Europos (ir ne tik jos) istorija bei kultūra prarastų savo žavesį ir savitumą, jei nebūtų buvę Vatikano.
Vatikano vietovė kupina įdomybių. Šią vietą daugelis laiko tikru Dangaus konsulatu. Taip pat žinoma, jog šiose žemėse būta ir tikro šėtono. Čia buvo gelbėjami ir persekiojami žmonės, čia galvas guldyta vardan Dievo ir teisingumo bei kovota be jokių skrupulų dėl pasaulietinės valdžios. Vatikanas matė tikrus šventuosius ir regėjo tikrų tikriausius paleistuvius.
Ar žinote, kodėl Atila, į istoriją įsirėžęs kaip galingiausias hunų karalius, delsė pulti Romą? Ar numanėtė, kad šv. Petro bazilika stovi Nerono cirko vietoje, būtent ten, kur buvo žiauriai kankinami pirmieji Kristaus mokymo išpažinėjai? Koks yra popiežiaus ženklas? Kas sugalvojo, jog naujai išrinktas popiežius turi pasivadinti kitu vardu, o kam ir kada šovė į galvą mūsų eros pradžią skaičiuoti nuo Kristaus gimimo? Kas yra simonija, investitūra, nikolaitizmas, indulgencijos? Jeigu nežinote atsakymų į šiuos klausimus ir degate noru viską išsiaiškinti, tuomet griebkite šią knygą. Patikėkite, sužinosite dar daugiau įdomumą keliančių faktų ir istorijų.
Tik nepamanykite, jog ši knyga – nuobodus istorijos vadovėlis. Nors čia gausu datų ir pavardžių, tai tik liudija visus pasakojimus esant tikrais objektyviais faktais. „Vatikane“ gausu pikantiškų įvykių. Šioje knygoje ne tik puikiausiai vaizduojama krikščionybės užuomazga ir plėtotė, bet taip pat nagrinėjama šios valdžios problematika įvairių amžių akistatoje. Pristatomi vis iškiliausi popiežiai ir jų veikla nuo eros pradžios iki pat nepaprastojo Karolio Vojtylos bei šiandienos Benedikto XVI.
Mano manymu, ši knyga gali tapti nuostabi pagalbinė priemonė istorijos mokytojams, moksleiviams bei studentams. Ji padės nenuobodžiu būdu suvokti kai kurias Europos istorijos peripetijas bei tiesiog sužinoti šį tą daugiau apie istoriją ir pasaulinę religiją. Be to, knygos gale esantys priedai leis orientuotis pagrindinėse krikščionių bažnyčiose ir tikėjimo kryptyse.
Manau, jog kiekvienas save gerbiantis šiuolaikinis žmogus turi bent šiek tiek domėtis istorija. Vatikano institucijoje yra užkoduotas mūsų vakarietiškasis paveldas, todėl tikriausiai vertėtų pagilinti žinias apie šią vietą, kuri buvo reikšminga visos Europos raidai.