Tylos mokykla

Kontempliatyvusis yra be galo turtingas, tačiau jis neturi nieko. Jis visa gauna, visa atiduoda.

Šioje knygoje pristatomi pamokslai, kuriuos prieš šešiasdešimt penkerius metus sakė knygos „Meilė ir tyla“ autorius, miręs 1987-aisiais. Tada jis buvo Valzento (Valsainte) kartūzų vienuolyno (Fribūras, Šveicarija) vikaras. Pamokslai sakyti iškilmingų liturginių švenčių progomis, per bendruomenės kapitulą arba kai kuriais sekmadieniais vienuolyno naujokams.

Tekstai apie vidinę maldą, praktinį jos pritaikymą, Evangelijos reiklumą, krikščionišką slėpinį – apie visa tai pasakojama šiuose trumpuose skyriuose. Tai gali pasitarnauti kaip įvadas į vidinį gyvenimą.

Visi šie pamokslai, kupini dvasios reiklumo, skleidžia ypatingo nepaprastumo prieskonį, kurį į save kvepia drauge gyvenantys broliai kartūzai. Jeigu kartais mintys, pabrėžiančios pamokslininko pasirinktą temą, ir kartojasi, kalbos ir perteikimo įvairumas, kylantis iš turtingos jo kultūros, neleidžia klausytojui nei skaitytojui pasijusti tarsi persisotinusiam: jis iš tų pačių gėlių puikiai surinkdavo keletą skirtingų puokščių...