Tu man papasakok

Nedidelėje autorės knygoje –­ apysaka ir novelės. Tylios, gražios, šviesios. Pagauti akimirkos įspūdžiai, žmogaus sielos virptelėjimai.

Ši knyga – kasdienio gyvenimo tekėjimas, kuriame ieškoma gėrio ir grožio. Dialogai trumpučiai, nesiekiama efektingumo, niekas po nosimi nebaksnoja savo žaizdomis, nerėkia. Gal ir iš tikrųjų užtenka?

Tik niekaip neišvengiama publicistinių intarpų, kuriuos skaitant visas prozos srovenimas nemaloniai stringa it kaulas gerklėje. Tiesa, kartais ir pamoralizuojama, pagraudenama. Atsidūstama.

Perskaitai ir pagalvoji: graži ta lietuvių proza, vis atsigręžianti į savo šaknis. Tiksliau – niekaip nuo jų negebanti nusigręžti. Ir žiūrinti tik į praeitį. Dabartis jai tik klaikus fonas, o apie ateitį joje išvis nekalbama, dažnai net negalvojama.

Taip ir snaudžia ta proza it kokia miegapelė, spalvotus sapnus sapnuodama...