Trumpa mito istorija

Karen Armstrong knygos turinys tiksliai atspindi jos pavadinimą. Po įžanginio skyriaus, apibendrinančio, kas yra mitas, kituose 6 skyriuose apžvelgiami mitai, vyravę nuo paleolito iki šių dienų. K. Armstrong pradeda pasakojimą nuo neandartaliečių kapų ir juose rastų radinių. Ji tvirtina, kad tai „liudija penkis esminius dalykus“. Jos tezės gana įtikinančios, tačiau išvadas ji daro iš labai ribotų pastebėjimų, ir dažniausiai pasitaikantys mitų aiškinimai susiję su mirties patirtimi ir išnykimo baime. Šis mirties akcentas nuolat iškyla K. Armstrong mitų analizėje. Ji tiki, kad tai turėtų būti universali ir dominuojanti nuomonė apie mito kilmę.

Tarp kitų svarbių dalykų apie mitą, neandartaliečių kapai pasako tyrėjai, kad mitologija yra neatskiriama nuo ritualų. Anot jos: „dauguma mitų be liturginės dramos, kuri ir įkvepia jiems gyvybę prarastų bet kokią prasmę; mitai negali būti suvokiami profaniškai“. Kaip ir jos mirties manija, ritualai koncentruojasi vien tik apie paplitusias religijas – ypač apie dabar populiarias monoateistines religijas. Tai nestebina, nes pati Armstrong kurį laiką buvo vienuole.
Armstrong nuomone būtent ritualai padaro mitus prasmingais ir ritualų netektis šiais laikais žymi ir mitų reikšmingumo sumažėjimą. Toks jos požiūris suformuoja vienintelį kelią mitų matymui: ypač krikščioniškų, judaizmo, islamiškų. Bet neatrodo, kad tai yra vienintelis kelias. Akivaizdu, kad gali būti daugybė alternatyvių mitų perskaitymo galimybių. Šis specifinis ir ribotas autorės požiūris yra jaučiamas visoje knygoje.

Armstrong pateikia mažai faktų, net apie palyginti nesenus mitus. Galbūt viena iš to priežasčių yra ta, kad dažnai nėra įmanoma sužinoti, koks buvo originalus mitas ir jo tikroji reikšmė. Net ir tie mitai, kurie buvo užrašyti (pvz. iškalti akmenyje) yra atviri daugybei interpretacijų. Ir, svarbiausia, mes esame linkę juos matyti ir interpretuoti iš šiuolaikinės perspektyvos. Artėdama link dabartinių laikų, K. Armstrong vis labiau koncentruojasi į monoteistines religijas ir jos samprotavimai yra labiau įtikinantys nei ankstesnėje knygos dalyje.

Mitų apžvalgą ji užbaigia dabarties mitais ir aptinka, kad jau Švietimo amžiuje mitai buvo nustumti šalin. Racionalaus mąstymo amžius akivaizdžiai turėjo mažiau pagarbos mitams. Ji nesutinka su tokiu požiūriu ir neabejoja, kad mums reikia mitų ir baigiamojoje knygos dalyje ji bando paaiškinti kodėl. Kaip dvasininkas, bandantis paaiškinti, kodėl mes turime tikėti jo ar jos dievais, ji atkakliai tvirtina, kad be mitų pasimesime ir būsime pasmerkti būti nereikšmingomis Žemės būtybėmis, netekusiomis didžiulio savo potencialo. Armstrong teigia, kad mums reikia mitų, nes jie padeda mums kurti nuostatas ir vertybes.

Ši knyga – tikrai trumpa mito istorija. Ji skaitosi gana gerai ir neabejotinai suteikia medžiagos apmąstymams. Knyga galbūt nuvils savo ribotu akiračiu ir vienos tiesos absoliutizavimu – ypač kai autorės pateikiami pavyzdžiai dažnai yra toli nuo jos samprotavimų –  bet kol skaitytojas nepriims to kaip vienos galimos tiesos, ji turi šiek tiek įdomumo ir vertės.