Trapumas

Nedideliame Naujojo Hampšyro miestelyje gyvena keturių asmenų šeima: tėtis Šonas, dirbantis policininku, mama Šarlotė, kadaise buvusi pyragaičių virėja, o dabar prižiūrinti dvi dukras. Amelija yra šiek tiek problemiškas vaikas, o Vilou serga reta genetine trapių kaulų liga. Viskas, kas vyksta šeimoje, sukasi apie šią genetinę ligą.

Vilou kaulai nėra tinkamai susiformavę. Dar iki gimimo ji turėjo septynis kaulų lūžius, gimdymo metu susilaužė dar keturis. O dabar, būdama penkerių, jos kaulai visai silpni, Vilou lengvai pažeidžiama. Šarlotės mintys tik ir sukasi apie Vilou. Jos kasdien laukia sunkūs iššūkiai bei varginantis nerimas.

Kai man pačiam teko lankytis tokių vaikų specialiojoje ligoninėje užsienyje, nužiūrinėjau čia esančius vaikus ir tėvus su pagarbia baime. Jų gyvenimas yra nuolatinis skausmo šaltinis. Jie atrodė pasiaukojantys, net heroiški - niekam nežinoma ir nematoma populiacijos dalis, apie kurią nepagalvojam. Kodėl lig šiol neparašytos knygos, nesukurti filmai ir nepastatyti spektakliai apie šių negalią turinčių vaikų tėvus?

Ką gi, šis Jodi Picoult kūrinys yra būtent ta knyga, kuri turėjo būti parašyta vieną dieną. Išskirtinis ne tik šios, bet ir kitų Jodi Picoult knygų bruožas yra nuoširdus ir sąžiningas darbas tyrinėjant socialines problemas, gilinantis ne tik į paviršutinišką statistiką, bet ir už šių skaičių slypinčių šeimų jausmus. Šiame kūrinyje puikiai aprašyta pačios Vilou būsena. Joje neslepiamas pavydas kitiems vaikams, kurie gali daryti tai, ko Vilou niekada negalės.

Kūrinys prasideda Šarlotės ieškiniu savo geriausiam draugui akušeriui, kuris rūpinosi būsimu kūdikiu nėštumo metu. Tvirtinama, kad jei genetinės ligos diagnozė būtų nustatyta laiku, t.y. per pirmąjį priešgimdyminį tyrimą ultragarsu, Šarlotė būtų galėjusi nutraukti nėštumą 18-oje savaitėje. Tačiau, kaip tvirtinama byloje, tyrimai nebuvo atlikti kruopščiai, tad lūžę kaulai nebuvo pastebėti. Vėliau nutraukti nėštumą jau buvo per vėlu.

Visi yra nusistatė prieš Šarlotės ieškinį teisme. Jos vyras nenori turėti su tuo nieko bendra. Vyresnė dukra praranda savo geriausią draugę, akušerės dukrą. Vilou supranta, jog būtų buvę geriau, jei ji nebūtų gimusi - tą mama leido aiškiai suprasti. Trapių kaulų ligos bendruomenė yra įsiutusi Šarlotės ieškiniu. Net Šarlotės advokatė nėra atsidavusi savo klientei.

Kartais sunku jausti Vilou motinai simpatiją. Nepaisant to, Šarlotė jaučia tyrą ir nuoširdžią meilę savo dukroms, kurioms nori ir atiduoda visą save. Ji pyksta ant likimo: „Kas, jei tai kažkieno kito kaltė?“, - ji mąsto. „Kaip galiu pripažinti, jog tai, kas turėjo būti nuostabiausiu dalyku pasaulyje virto sunkiausiu ir labiausiai varginančiu?“

Taip, pinigai, kurie turėtų būti jai priteisti gali pagelbėti tam tikrose situacijose: Vilou galės turėti geriausią vežimėlį, lankyti geriausias vasaros stovyklas, tačiau šis pinigų siekis sunaikino jos ir jos geriausios draugės santykius, supykdė dukrą, išgąsdino vyrą ir sutraumavo pačią Vilou. Nereikia būti psichologijos magistru, jog suprastumėt, kad Šarlotė iš tų pačių problemų kuria naujas, dar didesnes problemas.

Ir vis dėlto, negalime likti abejingi Šarlotei. Ji tokio likimo nenusipelnė. Nei vienas nenusipelno tokio likimo. Jeigu kada pavyks užsukti į specialią tokiems vaikams gydyti skirtą ligoninę pajusite tėvų norą garsiai pareikšti revoliucijos laikų šūkį: „Gyvenk laisvai arba mirk“. Laisvė reiškia pasirinkimą, o jo Šarlotė neturėjo.

Apibendrintai galiu pasakyti, kad „Trapumas“ yra nuostabus kūrinys, nestingantis stiprių personažų, nestokojantis medicininės aplinkos. Kaip visada, autorė nemenkai padirbėjo tyrinėjant aprašomą sritį, šįsyk - trapių kaulų ligą. Tikriausiai tai vienintelė autorės savybė, kuri verčia skaityti visas jos knygas. Rekomenduoju!