Tragedijos

Euripidas (480-405 m. pr. Kr.) - jauniausias graikų tragedijos klasikas, dramos formai suteikęs įtaigaus paprastumo. Kitaip negu garsieji jo amžininkai Sofoklis ir Aischilas, jis stengėsi tradicines mitų fabulas padaryti tikroviškenes, priartinti tragediją prie savo gyvenamojo laikotarpio. Ši tendencija jo tragedijoms suteikė buitinio atspalvio, ir dėl to jos įdomesnės mūsų dienų skaitytojams.

Šioje knygoje pateikiamos 4 tragedijos, 2 iš jų – vėlyvosios.

Tragedija Jonas remiasi išprievartautos merginos ir pamesto jos kūdikio siužetu. Graikų mitologijoje ne vienas dievas susigundydavo žemiškos mergaitės grožiu, tad to meto moterims buvo lengva „kaltę“ suversti „nepadoriems“ dievams.

Tragedija Elena pasakoja apie Trojos karo kaltininkę, gražuolę Eleną. Rašant šią tragediją, vyko Peloponeso karas (buvo jau įpusėjęs), ir autorius čia propaguoja susitaikymą.

Ifigenija Aulidėje – tai liūdna legenda, kada achajai karo išvakarėse, nesulaukdami palankaus vėjo išplaukti, nutaria deivei Artemidei paaukoti savo vado Agamemnono dukterį Ifigeniją.

Ifigenija pas taurus ( Taurija – dabartinis Krymas. Herodotas savo „Istorijoje“ rašo, kad taurai užklydusius svetimšalius užmušdavo lazda ir paaukodavo deivei, kuri esanti Agamemnono duktė Ifigenija.) vaizduoja Ifigeniją ne deivę, o jos šventikę, vadovaujančią rūsčioms Artemidės apeigoms. Ifigenijos paveikslas prarado nuskriaustos mergaitės sentimentalumą. Ji čia jau ne auka, o rūsti žudikė. Auka tapo jos brolis, norėjęs ją išgelbėti.