Rebecca James yra laikoma „jaunimo Picoult“. Jos knygos lyginamos su dabar ypač populiariais Stephenie Meyer kūriniais (nors tarp jų ir yra vienas labai didelis skirtumas - Rebecca nerašo apie vampyrus), o stulbinama sėkmė gretinama su J.K. Rowling. Parašiusi romaną „Tobula klasta“ autorė per vieną dieną tapo milijonierė. Bet ar ši knyga iš tikrųjų verta tokių pagyrų? Nuspendžiau pati tai išsiaiškinti.
Knygoje pasakojama apie merginą, vardu Katrina Peterson. Vidurinėje jos beveik niekas nepažįsta, čia ji neturi draugų. Tyliai ateina ir išeina, „atbūna“ pamokas, stengdamasi niekam nelysti į akis ir tiek. Mokosi neblogai, nors pati puikiai žino, kad galėtų ir geriau, tačiau ją gąsdina galimas kitų žmonių dėmesys. Ji bijo, kad kas nors nesužinotų baisios jos paslapties. Visai neseniai Katrina buvo kitas žmogus - ji mėgo vakarėlius, šėliojimą su draugais (taip, ji turėjo labai daug draugų), mėgo išgertuves, buvo laiminga, nerūpestinga, bet tai - Keitės Bolden gyvenimas, kuris pasibaigė tada, kai buvo žiauriai nužudyta jos jaunesnioji sesuo Reičelė.
Taigi Katrina pradeda savo gyvenimą nauju puslapiu — pakeisdama mokyklą, vardą, bei gyvenamąją vietą, tikėdamasi pamiršti savo praeitį. Neilgai trukus paslaptingajai naujokei savo draugystę pasiūlo mokyklos numylėtinė Alisa. Ji vienintelė išdrįsta užkalbinti Katriną ir pakviesti ją į savo vakarėlį. Negalėdama atsispirti Alisos žavesiui ji sutinka. Apsilankydama draugės namuose ilgai negali suprasti, iš kur Alisa turi tiek pinigų ne tik puikiai įrengti butą (ir gyventi jame vienui viena), bet ir pirkti nuostabiausius bei brangiausius drabužius.
Draugės pagalba Katrina pradeda atsigauti po baisios tragedijos ir vėl po truputi ima džiaugtis gyvenimu. Alisa jai tampa brangiausiu žmogumi, idealu, aptemdančiu protą, tačiau po dailia išvaizda slepiasi žiauri ir sužalotos sielos mergina, kuri kėsinasi sugriauti ją supančių žmonių gyvenimus. Tačiau Katriną labai palaiko Robis (Alisos vaikinas) ir Filipa.
Vėliau ji susipažįsta su talentingu vienos grupės muzikantu Miku - Filipos broliu, kurį labai pamilsta ir tada ji praregėja - supranta koks žmogus iš tiesų visą tą laiką buvo jos geriausioji draugė Alisa. Tik tada pastebi, kokio žiauraus žaidimo marionete ji buvo ir atsisako tos draugystės. Neilgai trukus supranta, kad laukiasi Miko vaiko ir tada ji tampa laimingiausiu žmogumi pasaulyje. Atrodo, viskas puiku, bet gyvenimas ir vėl sudūžta, - dabar jau per Alisą. Tačiau, nors jos gyvenimas ir yra paženklintas ne vieno brangaus žmogaus mirtimi, galų gale vėl nušvinta viltis.
Tiesą sakant, kai kuriuose knygos vietose tiesiog sunku išlaikyti ašaras ar numesti knygą į šoną. Bet ne todėl, kad ji būtų kokia nors prasta ar neįdomi - labai dažnai yra per sunku išlaikyti tą įtampą, kurią sukelia visi knygoje aprašyti įvykiai.
Mano manymu ši knyga tikrai verta visų gautų pagyrų, nes nuo jos tiesiog neįmanoma atitraukti akių, o pabaiga tokia netikėta, kad dar kelias dienas sunku atsikratyti galvoje kibirkščiuojančios idėjos „o kas bus toliau?“ (Manau, kad autorei tikrai vertėtų parašyti knygos tęsinį). „Tobula klasta“ – tai keršto anatomija, kuri verta kiekvieno už ją išleisto cento.