Tau niekada nebus atleista

Vaiko mirtis – pati baisiausia tragedija, su kuria gali susidurti tėvai,  o rezultate gali iširti ištisos šeimos. Savo detektyviniame romane „Tau niekada nebus atleista“ Mary Higgins Clark vaizduoja žalingus 15 metų senumo žmogžudystės padarinius nužudytosios tėvams ir jaunesniajai sesutei. Kiekvienas jų grumiasi su kaltės jausmu, jog nesugebėjo to sustabdyti.

Elei Kavako buvo tik septyneri, kai jos sesuo, Andrėja, buvo nužudyta, bet ji buvo pagrindinė liudytoja teisme, kai buvo apkaltintas 19-metis Robas Vestefildas, vienintelis iškilios šeimos palikuonis. Nors iš tikrųjų dar buvo trys įtariamieji, į kuriuos buvo sutelktas policijos dėmesys, ir Vestefieldas tvirtai neigė savo kaltę, Elės parodymai nulėmė jo nuteisimą ir įkalinimą.

Dabar, po 22 metų, Vesterfieldas paleistas lygtinai. Jis ir jo šeima siekia nuosprendžio panaikinimo, kad jis galėtų paveldėti savo senelės turtus. Bet Elė karštligiškai ieško įrodymų, bandydama įrodyti, kad jis yra tas nesveikas žudikas, kokiu jį visuomet laikė. Kaip „Atlantos“ laikraščio reporterė, Elė grįžta į savo gimtąjį miestą ir pradeda pavojingą tos nakties įvykių tyrimą – kišimąsi, kuris piktins ne tik Vesterfliedų šeimą, bet ir daugelį kitų miestelėnų, kurie niekada netikėjo, jog Robas nužudė Andrėją.

Elės tyrimas verčia ją bendrauti su Robu Vesterfieldu, kuris, atrodo, ketina trukdyti jai kiekviename žingsnyje. Į jos butą buvo įsilaužta, jos mašina barbariškai apdaužyta, buvo grasinta jos gyvybei. Ar tai Robas persekioja ją, bandydamas sutrukdyti atskleisti tiesą? O gal čia kažkaip įsivėlęs tas šiurpus parankinis, vienas iš trijų įtariamųjų ir Vesterfieldų darbuotojas? O kaip gi tas psichiškai atsilikęs berniukas, kuris tą lemtingą naktį pakvietė Andrėją į pasimatymą? Jis visada atrodė toks nekaltas, bet dabar atrodo siaubingai sunerimęs, kad byla vėl atnaujinta, o Elė žino, kokį didelį poveikį jam darė Andrėja. Kuo giliau ji gilinasi į, tuo painesni atrodo bylos faktai, o Elės pasitikėjimas savimi, jog ji liudijo prieš tikrą nusikaltėlį – blėsta.

„Tau niekada nebus atleista“ – labai žmogiška istorija apie šiurpaus nusikaltimo išdraskytą šeimą. Bandydama susitvarkyti su savo atsakomybės jausmu dėl sesers mirties Elė apgalvoja savo tėvų santuokos iširimą, motinos alkoholizmą ir savo nutolimą nuo tėvo. Kaip daugelis iš mūsų, Elė apsvarstė visus tos nakties „jei tik“ – jei tik ji būtų papasakojusi tėvams apie Andrėjos slaptą susitikimą, jei tik jos tėvas būtų grįžęs namo anksčiau, jei tik jos motina nebūtų taip apakinta Vesterfieldų turtų. Pastaruosius 22 metus Elė buvo draskoma prieštaringų jausmų – kaltės, dėl to, ką galėjo padaryti ir įsiūčio, kad jos tėvui, atrodo, visai nerūpi gyvoji duktė.

Marry Higgins Clark po truputį atskleidžia problematiškos šeimos istoriją su žmogžudystės įtampa ir primena skaitytojams, kad už kiekvienos tragedijos yra žmonės, kurie tiesiog bando su visuo tuo susitvarkyti. Jos meistriškumo pagrindas slypi jos veikėjuose, tokiuose panašiuose į paprastus žmones, kurie kartais suvokia, jog gyvenimas nepasiduoda kontrolei. Jaučiama jų viltis ir jų sielvartas. Bet net jei jie išgyvena kančią dėl to, kas galėjo būti, visgi jie ras išeitį – tai, ko mes visi siekiame, ar ne? – laimingą pabaigą.