Svetimšalė. Lemtingas susitikimas. I dalis

Lygiai taip, kaip negalite pajusti ledų skonio, vien žiūrėdami į jų nuotrauką, taip negalite suprasti romano „Svetimšalė“ žavesio, jo neperskaitę. Jei esate pasiruošę įveikti daugiau nei 900 puslapių (Lietuvoje išleistos dvi dalys po 450 puslapių) knygą, kurioje pilna veiksmo, aistros, gyvenimo ir mirties, tuomet tinkamai nusiteikite ir leiskitės į šią unikalią kelionę. Tačiau keliaukite atsargiai, nepraleiskite šalutinių siužeto linijų – jos nemažiau įdomios už pagrindinę. 

Klerė Randal kartu su savo vyru Frenkiu Randalu džiaugiasi Antrojo pasaulio karo pabaiga. Karo metu Klerei teko dirbti sesele ir pamatyti daug siaubingų dalykų. Kelionėje prie senovinių Craig na Dun akmenų ji netikėtai grįžta į praeitį, t.y. į karo nusiaubtą Škotiją, 1743-uosius. Ji susipažįsta su grupele škotų nusikaltėlių bei protestantų - šie įtariai stebi Klerės drabužius bei kalbėseną, manydami, jog ji yra britų šnipė. Tačiau jų nuomonė pasikeičia po to, kai moteris išgelbėja jauno grupelės nario Džeimio Freizerio, pabėgėlio iš kalėjimo, gyvybę. 

Tačiau Klerę vaikosi negailestingas ir truputį iškrypęs britų įgulos kapitonas. Norėdami apsaugoti Klerę, škotai nusprendžia ją ištekinti už Džeimio. Tačiau Klerei toks pasiūlymas ne itin patinka, nors jai teko patirti, koks nepaprastai narsus ir garbingas yra šis vyras. Be to, Džeimis yra penkiais metais jaunesnis, o ji vis dar ištekėjusi už savo vyro Frenkio, gyvenančio „kažkur“ dabartyje. Tačiau vienas kitam jie jaučia tokią aistrą, kad galėtų padėti galvą dėl viens kito gyvybės – ir vos nepadeda. 

Knygos autorė Diana Gabaldon dorai nepaaiškina, kodėl ir kokiu būdu Klerė persikėlė laiku, ją labiau domina pats kelionės procesas ir jo metu patirti nuotykiai. Karo metais, dirbdama sesele, Klerė išgyveno daugybę sudėtingų situacijų, tad ji greitai prisitaiko prie naujos aplinkos ir daro viską, ką gali. Ji tvirta, sumani bei išradinga, nors tam tikra prasme ir silpna – juk dėl aistros Džeimiui ji tapo neištikima savo „buvusiam“ vyrui Frenkui. 

O, Džeimi. Manau, kad ir aš galėčiau būti tau neabejinga. Iš visų herojų, su kuriais teko susidurti per savo ilgametę skaitymo „karjerą“, jis tikriausiai yra tarp dešimties geriausių, galbūt netgi penketuke. Šis vyras nepabūgsta fizinio skausmo, kad tik išgelbėtų jauną merginą nuo gėdos ir mirties – jo dėka Klerė buvo išgelbėta nuo sudeginimo už tariamą raganavimą. Būdamas nekaltas, jis sugebėjo išmokyti merginą keleto aistringų dalykėlių. Jis gali kalbėti greičiau nei greičiausia pasaulyje mašina, tačiau taip pat gali būti poetiškas ir net filosofiškas. Žinoma, žiaurumo jam netrūksta, bet tais laikais nebuvo kitos išeities – tam, kad išgyventum, privalėjai žudyti.

Knygos puslapiai alsuoja rašytojos energija. Atokvėpių tarp nuotykių taip pat ne per daugiausiai. Žinoma, knyga nėra be trūkumų. Yra smurto, politiškai nekorektiško Džeimio elgesio, tačiau jūsų dėmesį labiau patrauks teigiami dalykai, pavyzdžiui, žodžiais nenusakoma Klerės ir Džeimio tarpusavio aistra. Tuo metu, kai Klerei pavyksta išgydyti Džeimio sielą, skaitytojas jau gali būti pavargęs nuo per kraštus besiliejančių emocijų. Jų santykiai vis dar bręsta, jų pasitikėjimas vienas kitu įveikia naujus iššūkius, tačiau abipusė simpatija niekada nesvyruoja. 

Turiu pripažinti, kad keletas draugų, kurių nuomonę apie knygas labai gerbiu, atsiliepė apie šią knygą neigiamai, teigdami, kad ji per daug emocinga. Žinoma, jausmai nėra susiję vien su meile ar aistra, knygoje netrūksta smurto, žiaurių kankinimo scenų. Tačiau man bendras įspūdis apie šį romaną vis vien išliko teigiamas, o jo trūkumai – nereikšmingi.

Skaitytojai taip pat patirs, kad knygos pabaiga nežada ilgo ir laimingo gyvenimo, o atvirkščiai, palieka daug klaustukų, klausimų, į kuriuos nepateikta atsakymų. Romano autorė yra parašiusi ir daugiau puikių kūrinių, šios istorijos tęsinių, tačiau nei viename iš jų nerasite tiek daug aistros ir emocijų, kaip „Svetimšalėje“.