Skausmo ministerija

„Nacionalinės literatūros institucija pamažu degraduoja, knygos vis labiau tampa globaliu reikalu, kaip ir mūsų patirtis. Ateityje, jei literatūra išsikapstys, turėsime reikalų su naujomis literatūrinėmis sąvokomis. Ir viena iš jų bus „literatūros transnacionalumas“, – sako kroatų prozininkė, dėl nacionalistų išpuolių gyvenanti JAV ir Amsterdame. Čia vyksta ir romano veiksmas: literatūros specialistė skaito paskaitas tokiems kaip ji pati pabėgėliams iš buvusios Jugoslavijos, nes daugiau nieko nemoka dirbti. Įvairių tautybių studentai tarpusavy bendrauja vadinamąja „serbų-kroatų“ kalba: skirtingos patirties, skirtingų charakterių nebejauni žmonės netrukus ima jaustis tarsi atskiros „mūsiškių“ bendruomenės nariai, kurių likimai, tiesą sakant, už jos ribų mažai kam terūpi. Sausoka, ramia intonacija, be emigrantams būdingos melancholijos ir nostalgijos aprašomas gyvenimas naujoje vietoje, tarsi iš naujo sudėliojant save po gabalėlį. Pasakotoja – puiki stebėtoja, smulkmenų „rinkėja“, su švelnia ironija ir sveika kritika kalba apie Rytų ir Vakarų Europos kultūrinius skirtumus. Skatina išsikalbėti, nes kalbėjimas –­ vienintelis būdas išsaugoti ir apginti savo tapatybę: „Visi mes vienu ar kitu būdu buvome apvogti. Sąrašas dalykų, kurie iš mūsų atimti, buvo ilgas ir baisus. (...) Privalėjau toje beprotybėje surasti teritoriją, kuri visiems mums priklausytų vienodai ir kuri būtų pati neskausmingiausia. Tai galėtų būti, galvojau, tiktai mūsų bendra patirtis“ (p. 45). Literatūra, kad ir kaip keista, sudaro nemažą šios patirties dalį ir kartu žadina naują savimonę ir savivoką. Tėvynėje dėstytoja jaučiasi nesava, o santykiai su „mūsiškiais“ komplikuojasi net iki tragedijų. Ištisos kartos išpažintyje lietuvių skaitytojas gali atrasti nemaža pažįstamų ir artimų dalykų. Juo labiau kad ES ateities prognozė toli gražu ne optimistinė: „Tai bus savimi pasitikintys žmonės, padidinto identiteto žmonės, kosmopolitai, globalistai, multikultūralistai, nacionalistai... (...) mokantys save apibrėžti ir apibrėžiantys, ta prasme, kad susikaupę mąstys ir analizuos savo elgesį, inventorizuos ir reinventorizuos, modeliuos bei išmodeliuos...“ (p. 211). Tiesa, vertime nemažai netikslumų ir nesąmonių, ypač ten, kur bendraujama angliškai: „This really sucks“ verčiama „Tai tikri ryšiai“ (p.125), nekalbant apie keisto „salso“ pamokas (p. 223). Laimei, šios klaidos stipriam tekstui nelabai kenkia.