
Pirmą kartą Johanno Wolfgango Goethes romanas „Sielų giminystė“ išleistas 1809 m. Pirmiausia apie jį autorius prabyla 1808 m. balandžio 11d. savo dienoraštyje, o tai liudija išlikę įrašai. Tų metų paskutinėmis liepos dienomis baigė kūrinį, kurį sudarė 18 skyrių. Rankraštis neliestas išgulėjo iki kitų metų balandžio mėnesio. Visas romanas, dvi dalys po 18 skyrių, išleistas 1809 m. spalio 9 d. Šis didžio plunksnos meistro kūrinys – tikrasis vadinamosios Veimaro klasikos (rašytojo kūrybos periodo) kūdikis. J. W. Goethe itin meistriškai užgriebia visuomeninę temą ir susieja ją su gamtamoksliniu palyginimu. Visuomeninių papročių ir normų prievarta priešpriešinama asmeniniams jausmams ir polinkiams.
Herojų jausmai, išgyvenimai, psichologinės įtampos, aistrų, susižavėjimų protrūkiai, visuomenės požiūriai, papročiai ir normos, vyravę J. W. Goethe's laikais ir atskleisti romano puslapiuose, stebina XXI amžiaus skaitytoją tuo, kad be galo panašūs dalykai jaudina ir šiandienius žmones, beveik tokius pat jausmus patiria ne vienas iš mūsų, dažnas neretai patenka ir į tokias gyvenimiškas situacijas, kurias dar XVIII amžiuje aprašė J. W. Goethe.