
Nuo pat antikos laikų iki kokio aštuoniolikto amžiaus buvo itin populiarios knygos – kompiliacijos. Jose surinkti faktai, gandai, kūrybos ištraukos, piešiniai ir kita sudarydavo puikų audinį. Tokios „šiupininės“ knygos buvo laikomos enciklopedijomis iki pat racionalaus proto amžiaus.
Šią knygą aš irgi pavadinčiau „šiupinine“. Čia yra visko: Šiaulių, kaip miesto, reflektavimo ir bandymo rasti jam vietą Lietuvos kultūriniame bei geopolitiniame žemėlapyje. Čia kalbama apie lietuvių ir latvių poeziją, spausdinami vertimai, dedamos knygų recenzijos, publikuojamos esė. Visa tai gražiai atmiešiama iliustracijų margumynu, papildančiu knygos prasmes.
Autoriaus knyga graži kaip iššūkis tradicinėms, daugiatomėms studijoms, patraukli ir kaip leidybos produktas ar netgi kuriozas.
Pasak R. Tamošaičio, „nors leidinys ir skirtas Šiauliams, jame formuluojamos problemos nėra periferinės, knyga turėtų būti įdomi platesniam Lietuvos skaitytojų būriui“.