Siaubo pasakos

Ši lietuvių liaudies pasakų rinktinė paremta teminiu atrankos principu – joje pateikiamos pasakos, sakmės, legendos su siaubo elementais, riboženkliais, skiriančiais šiapusinį ir anapusinį pasaulį, personažais, lietuvių tautosakinėje tradicijoje atstovaujančiais piktąsias dvasias, mirusiuosius, klajokles dvasias ir vėles.

Akivarais nuo seno vadinamos paslaptingos, žemėje atsiveriančios, pelkių gūdumoje besislepiančios, po vandens ratilais esančios pačios giliausios, paprastai net žiemą neužšąlančios, klampiausios ertmės. Pelkių gūduma visais laikais garsėja kaip ypatinga vieta, velnių, dvasių, žaltvykslių, mirgesio ir rūko karalija. Nežinia ir gūdesys, baimė ir neviltis sklinda iš ten, kur mes esame nelaukiami ar įsibrauname nekviečiami.

Ir baisiu tampa tai, kas nežinoma, ko nelaukiame ar nesugebame deramai įvertinti. Ir baisiausi tie dalykai, kurie slepiasi fantazijos paribiuose - išnyra tartum vaiduokliai ir gąsdina savo paslaptingumu.

Tik žinant žaidimo taisykles, galima žaisti tuos žaidimus ir nugalėti pačius didžiausius siaubus: priversti numirėlį grįžti atgal į kapus, sėkmingai išbūti naktį su vaiduokliais ir velniais ar dalyvauti raganų puotoje, kur tavęs tik iš gailesčio nepasmaugs.

Iš tiesų pasaulis yra negailestingas tiems, kurie stengiasi peržengti ribas, skiriančias realųjį ir mistinį, anapusinį, ypatingą, dvasių, vėlių, velnių pasaulį, kuriame galioja kitokios nornros ir taisyklės. Peržengęs ribą, savo noru ne visada gali sugrįžti atgal. Kiekviena patirtis čia kitokia.

Tikėjimas ir žinojimas, kad žvakės šviesa, malda, šventųjų pagalba gali būti tas gelbėjimosi ratas, jegu tu atsiduri pilnoje pavojų pilyje ne savo noru ar kažkieno ypač prašomas. Jei tu tik smalsauji, skverbdamasis į juodųjų knygų ar paslaptingų reiškinių vietas, gali būti žiauriai nubaustas.

Nežinojimas nėra pasiteisinimas. Nežinant atsiranda baimę keliančios būtybės ar šiaip žmogiško pavidalo siaubai.

Žmogaus stiprybė jo viduje.

Pasakos nėra tik pramogos žanras. Jos moko paprastų ir išmintingų dalykų: kiekviena patirtis yra reikalinga, bet ar ji tau reikalinga, ar sužinojęs nesigailėsi? Pasaulio pažinimas yra begalinis, mus supa daugybė dalykų, juos tartum privalu žinoti.

Žinojimas, koks gali būti pavojingas pasaulis ir kiek daug jame keistų būtybių: vilkatų, žmonių su negeromis akimis, niektikių, žavėtojų, pasitikėjimas savimi ir savo galiomis gali padėti įveikti kiekvieną problemą.

Pažinti baimę reikia drąsos, nes jei tu sugebi įvardyti savo siaubus, vadinasi gali išeiti iš užburto rato ir apšviesti pačią tamsiausią kertę.

Baimės akys didelės, o jos nuojautos ar pajautos - kaip įžvalgos ar pažvalgos po save. Pasakos tik atskleidžia pasaulio įvairovę ir nepaprastumą, o patirti siaubą ir nugalėti save kiekvienam reikia pačiam.