Sevdalinka

Šia keistai apipavidalinta knyga susidomėjau dėl kelių priežasčių. Pirma, nedaug težinojau apie Bosniją – tik apie paskutinį karą Kosove. Antra, apie bosnius ir jų kultūrą sprendžiame tik iš Lietuvoje apsilankiusių Emyro Kusturicos ir Gorano Bregovičiaus kūrybos. Trečia, nors bosniai yra slavai ir musulmonai, itin sudėtinga jų valstybės „tarp Rytų ir Vakarų“ istorija kartkartėmis primena lietuvių tautos istorines peripetijas.

Apie šiuolaikinę bosnių literatūrą apskritai nieko nežinojau. Radau tik poeto Izeto Sarajličiaus kūrybos, kurios vertimu pasirūpino jo draugas A.Baltakis. Bibliotekoje dar tarybiniais laikais išleista bosnių kūryba dulka jugoslavų literatūros skyrelyje tarp serbų, kroatų, slovėnų, makedoniečių ir kitų tekstų.

Kadangi leidėjai ničnieko neparašė apie „Sevdalinkos“ autorę, teko ieškoti informacijos internete. Išsiaiškinau, kad Ayşe Kulin – populiari turkų rašytoja, išleidusi kelis apsakymų rinkinius ir biografinius romanus.

Pirmame puslapyje pranešama, kad „sevdalinka“ reiškia „meilės dainą“. Ir tiek. Vertėja nesiteikia paaiškinti, ar tai bosnių, ar turkų kalbos žodis. Jei pradėčiau mėtyti akmenis į vertėjos daržą, susidarytų nemaža krūvelė. Dėl jos darbo mano susidomėjimas bosniais baigėsi tuo, kad teko pačiai surasti žemėlapyje kelių šalių vietovardžius, aiškintis, kas yra sandžakas, vilajetas, chanym ir taip toliau. Stebina daug kur vartojama nelietuviška žodžių tvarka, aibė korektūros klaidų, netaisyklingai perkeltų žodžių ir kalbos hibridų à la „tabakokinė“. Teksto kokybė pagerėja tik jam gerokai „įsibėgėjus“, tačiau ne kiekvienas perskaitys iki pabaigos.

Apie žiaurius 1992–1993 m. bosnių genocido įvykius čia pasakojama žurnalistiniu stiliumi. Ayşe Kulin ilgai dirbo žiniasklaidoje, matyt, atliko nemažai tyrimų. Į kraupių Kosovo karo vaizdų foną įpinta meilės trikampio istorija su laiminga pabaiga. Pasakojimas gana sausas, nors dinamiškas, bet netrūksta literatūrinių štampų, „šokinėjimo“ įvairių personažų mintimis. Daug detalios dokumentikos, kurioje nelengva orientuotis. Kodėl turkai mėgsta tokius romanus? Gal turkų kalba šis skaitomas visai kitaip? Sunku atsakyti. Lauksiu kitų knygų apie Balkanų šalis.