Šešėlių žmonės

Nors knygų apie slaptąsias pasaulio organizacijas yra daug, ši – trumpas ir gana profesionalus įvadas. Tai – paletė slaptuomenių: asasinai, tamplieriai, iliuminatai, masonai, Siono vienuolynas, druidai, gnostikai, kabalistai, rozenkreiceriai, triados, cosa nostra, jakudzos, wicca raganos, „Kaukolė ir kaulai“. Aptartas slaptųjų bendruomenių pasirodymas populiariojoje kultūroje, kalbama apie „kritikus, aliarmistus ir sąmokslo teoretikus“ („kada paranoja tampa suprantama“?).

Knygos autorius teigia, kad „gilintis į šias teorijas be išlavintos logikos ir kritinio požiūrio pavojinga, nes nukreipiamas dėmesys nuo konkretaus pavojaus. (...) Karlas Saganas knygoje „Demonų apsėstas pasaulis: mokslas kaip žvakė tamsoje“ bando analizuoti slaptųjų organizatorių fenomeno esmę. Mokslininkas pastebėjo, kad 95 proc. amerikiečių yra moksliškai neišprusę ir ieško įmantrių paaiškinimų natūraliems reiškiniams. (...) Peržvelgus ir įvertinus visus šaltinius, požiūrius, įrodymus ir nuomones apie slaptąsias organizacijas, man pasidingojo, kad jau kuris laikas egzistuoja nesąmonių rinka ir kvailybių verslas“ (p. 361).

Nesutinku su autoriumi. Jei skaitytojas mano, kad viskas, kas susiję su slaptosiomis pasaulio organizacijomis, nesąmonės, tegul atsiverčia tink­lalapį www.grandlodge.lt. Tai – „Lietuvos laisvųjų ir pripažintųjų mūrininkų Didžiosios ložės A.F. & A. M.“ interneto svetainė. Joje „Lietuvos senųjų laisvųjų ir pripažintųjų mūrininkų Didžiosios Ložės Didysis Meistras Br.: G.: K.:“ paaiškina: „Istorikai nurodo, kad laisvųjų mūrininkų (arba masonų) judėjimas prasidėjo prieš daugiau nei 250 metų, tačiau užuominos į senuosius mūrininkus veda giliau. Europos istorikas Norman Davies cituoja senąja anglų kalba parašytą dvieilį: „Jeigu istorija ne pokštas / Masonų protėvis – Babelio bokštas.“ Iš senųjų Egipto misterijų, karaliaus Saliamono šventyklos kūrėjų, viduramžių katedrų statytojų, ir alchemikų neretai kildinami masonai ir šiandien užima vietą daugelio demokratiškų šalių visuomenėse. Šiandien 130 pasaulio šalių  priskaičiuojama daugiau kaip 40 tūkstančių ložių, kurių nariai  puoselėja laisvės, lygybės ir brolybės idėjas. Nuo pat XVIII a. antrosios pusės, kai buvo įkurta pirmoji lietuviška ložė, laisvieji mūrininkai dalyvavo daugelyje svarbių šalies istorinių ir kultūrinių įvykių. Prisiminkime balsavimą dėl baudžiavos panaikinimo, kurį inicijavo laisvieji mūrininkai, šviesą ir taurias idėjas senajame universitete skleidusius filomatus bei filaretus, Vilniaus arkikatedrą baziliką, kurią pastatė laisvasis mūrininkas Laurynas Stuoka-Gucevičius.