Senis, kuris mėgo skaityti meilės romanus

Dar vienas prozininkas, padedantis pažinti tolimą Lotynų Ameriką. Čilėje gimęs autorius – ne tik rašytojas, bet ir režisierius, ir aktyvus visuomeninis veikėjas, A. Pinočeto laikais kalintas už netinkamą nuomonę apie valdžią. Romane aprašomas Peru atrodo kaip visiškai kitoks pasaulis, negu G. G. Marqueso, L. Borgeso ar Ch. Himenezo prozoje atsispindintys didžiulio žemyno vaizdai. Čia viešpatauja beveik nepakeliamas karštis ir džiunglės, pilnos laukinių gyvūnų ir įvairiausių indėnų genčių. Kai kurios jų susidraugauja su atvykėliais, pvz., šuarai, tarp kurių gyvena pagrindinis veikėjas Antonijus Chosė Bolivaras. Jis tampa ir pagrindiniu sekliu „detektyve“, į kurį žmones įpainioja įsiutusi jaguaro patelė. Gerai išmokęs gamtos dėsnius ir tai, kad jiems geriau neprieštarauti, kad ir kokie keisti jie atrodytų civilizacijos išlepintiems atvykėliams, jis išsiaiškina, kad jaguarė keršija kaimo gyventojams už nužudytus jauniklius. Taip iškyla aikštėn, kad į harmoningą džiunglių pasaulį įsibrovė „svečiai“ iš Šiaurės Amerikos, siekiantys bet kuria kaina praturtėti ir vaidinantys šio krašto šeimininkus.

Romane esama stipraus ekologijos idėjų užtaiso, tad, pasak kai kurių kritikų, tekstas atrodo taip, lyg E. Hemingway’us būtų istojęs į „Greenpeace“. Tačiau didingos idėjos išreiškiamos subtiliu, neįkyriu, nemoralizuojančiu stiliumi. Vietiniai indėnai pavaizduoti kaip daug iš gyvenimo nereikalaujantys išminčiai: „Jaguaras užuodžia mirusiojo kvapą, kurį, to nežinodami, skleidžia daugelis dar gyvų žmonių“ (p. 153). Pagarba visiems, kas aplinkui, tvyro tarp šių žmonių, į kurių tarpą šiurkščiai besibraunanti naujoji tvarka kelia minčių apie pastaruoju metu vis stiprėjančią prieš­priešą tarp kultūros ir natūros. Keisto senio, ilgus metus gyvenančio užkaboryje, nenumaldomas potraukis pigiems meilės romanams kelia šypseną kultūros atstovams. Tačiau tokioje aplinkoje susikeičia vietomis ir susipainioja visos įprastos sampratos apie aukštą ir žemą, apie išsilavinimą (dantų gydytojas, parūpinantis draugui romanų, naudoja romo butelį kaip vienintelę anestezijos priemonę) ir patirtį, apie idėją ir realybę. Neįtikėtini šalies istorijos epizodai, su meile, bet be patoso romane pavaizduota žemė patraukia paslaptinga harmonija, kurioje visiems ir visada buvo įmanoma sugyventi.