Sala. Dešimt Kipro poetų

Kipras – nuobodulio rojus. Turistinė valstybė. Turistinė poezija. Daugelis rašo angliškai, net gyvena Didžiojoje Britanijoje. Bet sala suskilusi. Suskilusi turėtų būti ir siela. Poezijai tai visada į naudą. Tačiau Kipre ne taip. Pagrindinis dalykas, kuris bylotų apie gerą poeziją, eilėraščiuose beveik neužgriebtas.

Konfliktas tarp turkų ir graikų bendruomenių prasidėjo 1974 m. Graikai, pakurstyti iš Atėnų, ėmė skersti turkus, bandydami paversti Kiprą Graikijos dalimi. Turkija į tai reagavo didžiavyriškai – atsiuntė armiją ir apgynė savo žmones, atrėždama turkams daugiau žemės, nei reikėjo. Motina Graikija nepadarė nieko. Nesurinko ekspedicinio korpuso, nepasiuntė 300 spartiečių nei Leonido Donskio – nieko. Taip Kipre atsirado siena. Šiaurė – turkų. Pietūs – graikų. Daug graikų, kurie gyveno šiaurėje, perbėgo į pietus. O turkai – atvirkščiai. Jau trisdešimt metų viskas užsikonservavę. Nejuda iš vietos. Skleidžia dvoką.

Tai kelia šiokių tokių asociacijų ir su mūsų istorija. Po 1920 m. trumpai atsirado dvi Lietuvos – Litwa Środkowa ir Kauno Lietuva. Riba tarp valstybių buvo vadinama demarkacine linija, kai kas ją vadino žaliąja siena. Kipre sako panašiai – žalioji linija.

Ar gali poezija atspindėti ką nors daugiau nei rašančiojo neurozes? Turbūt ne. Žinoma, jei valdžia neužsakys. Kol kas Kipro poezijos pagrindinis motyvas – egoizmas, kaip, beje, ir visur kitur. Rašo apie vaikystę, protėvius, antikinius herojus, pažįstamus dantistus, bet tik ne apie žaliąją liniją. Arba rašo, kad jos nemato. Matyt, jie dar negreit peržengs šį nelemtą Rubikoną ir patirs nuoširdžią atgailą. Bet kam reikia atgailos, jei gyvenimas sotus ir šiltas? Geriausia viską užmiršti.

Na, neradau aš toje poezijoje amžinos Dostojevskio dilemos dėl pasaulio, kuriame galima nekalto kūdikio kančia. Neradau. O reikėtų. Sveikuose Kipro gyventojų kūnuose turbūt gyvena labai sveikos sielos.

Keista, bet tautos, vykdžiusios genocidą, neturi geros poezijos. Vokiečių poezija po Antrojo pasaulinio karo visiškas šlamštas. Turkų ir graikų – irgi. Izraelio žydai geros poezijos irgi neturi. O štai palestiniečiai turi. Liūdnos išvados.