Rytų Brangenybės užrašai

Prisipažinsiu, mane sudomino knygos viršelis. Bet kas gali paneigti, jos knygos viršelis visada klaidina? Likau patenkinta perskaičiusi šį istorinį romaną, kuriame netrūksta ir žmogiškosios psichologijos elementų. Man patiko knygos stilius ir mėgavausi pačia istorija.

Pagrindinis kūrinio personažas yra įdomus, nors ir ne visada jutau jam simpatiją. Ji nori jaustis laiminga, saugi, siekia savo poreikių patenkinimo. Per dažnai istoriniuose romanuose skaitome apie „tų laikų romantiką“. Tai nėra tipinė „daug kentėjau, daug ką įveikiau ir, štai, pagaliau aš laiminga“ istorija. Žmonės, ieškantys sentimentų ir „per kančias į žvaigždes“, gali šios knygos neskaityti.

Nors tai išgalvota istorija, tačiau paremta tikrais personažais. Pagrindinė personažė yra Rytų Brangenybė (toks vardas). Ji yra Mandžiūrų princo Su duktė, ištremta į Japoniją, kai jai tebuvo vos aštuoneri. Jos kilmė yra kinietiška — šioje šalyje moterys nebuvo vertinamos, o dažniausiai jomis pasinaudodavo. Po tremties į Japoniją, su ja buvo elgiamasi ne ką geriau. Ji buvo traktuojama kaip „nebūtinai reikalingas“ žmogus, eilinė sugulovė.

Rytų Brangenybė buvo įtūžusi, jog ja taip lengvai atsikratė jos pačios šeima, nors ji nepadarė nieko blogo, tik užtiko savo tėvą su meiluže. Tačiau su padėtimi ji susitaikė ir... įsimylėjo Japoniją. Nors šioje šalyje su ja elgiamasi niekinamai, o seksas buvo oficialus ir vienintelis jos „darbas“. Jos „savininkai“ tikėjosi ją panaudoti kaip derybų objektą - kaip žmoną ar prostitutę - tų dienų politiniame gyvenime.

Nors Rytų Brangenybė neturi nieko prieš seksą, kartais ji juo net mėgaujasi, tačiau ji nori pati rinktis savo gyvenimo kelią ir, svarbiausia, džiaugtis gyvenimu. Dėl savo nuostatų ir elgsenos, ji prarado galimybę kadanors tapti nuotaka. Jai buvo atimta nekaltybė, kai ji tebuvo penkiolikos. Vienu metu ji buvo nėščia, bet savo šundaktario dėka vaiką praranda, ir pati vos per plauką lieka gyva.

Pagaliau pagrindinė personažė pamato viltingą šviesą, sutikdama, kaip ji tuomet manė, savo gyvenimo meilę, jauną karį. Ji įsimylėjo ir manė, kad jausmas abipusis, tačiau jaunas karys išvadino ja begėde, jei ši dar tikėsis kada nors vesti. Visuomenė žinojo apie jos reputaciją, o Rytų Brangenybės širdis buvo sudaužyta. Ji daugiau niekada rimtai negalvojo apie santuoką.

Jos noras būti nepriklausomai nenuslopo. Ji ieškojo meilės, paramos ir šeimos jausmo. Mamos Rytų Brangenybė neteko aštuonerių ir vėliau buvo priimta Japonų šeimos, prie kurios nepritapo. Ji susidraugavo su kai keletu moterų, tačiau tos draugystės buvo trumpalaikės dėl nepriklausymo jų šeimoms. Rytų Brangenybė niekuomet nemelavo sau dėl savo apgailėtinos padėties, tačiau nebuvo pajėgi pakeisti šios padėties.

Būdama aštuoniolikos, ji vis dėlto išteka, tačiau be meilės. Taip ji atsiduria Mongolijoje, toli nuo civilizacijos. Tuščiuose Mongolijos laukuose, kur pučia nešiltas vėjukas, ji „padraugauja“ su savo vyru, o vėliau sprunka į Japoniją. Neturėdama pajamų šaltinio, ji atsiduoda daugeliui vyrų, kad turėtų lėšų savo gyvenimo būdui patenkinti.

Galiausiai ji atsiduria Šanchajuje, kur Japonijos kariuomenė paprašo ją šnipinėti. Ji sutinka. Veiksmas vyksta antrojo pasaulinio karo metu. Japonai nori išplėsti savo įtaką Kinijoje, tad Rytų Brangenybės buvimas jiems šį tikslą įgyvendinti padeda.

Jos gyvenimas sukasi apie aukštuomenės vakarelius ir vyrus iš užsienio. Dažnai savo depresiją ji slepia vartodama opiumą. Rytų Brangenybė supranta, kad pasiekti sėkmę galima tik būnant vyru, nes moters rolė visuomenėje yra labai apribota.

Visos istorijos metu pagrindinis dėmesys skiriamas Rytų Brangenybės istorijai ir jos vidiniam pasauliui. Jos bandymai rasti savo vietą po saule yra intriguojantys, neretai graudinantys. Pabaigoje ji turi pasirinkimą — pasitikti savo apgailėtiną likimą ar ištrūkti visiems laikams. Skaitytojai patys turi nuspręsti, kuriuo keliu lemta herojei pasukti: ar ji jau pakankamai stipri ir gali būti nepriklausoma, ar dar ne.

Mėgavausi rašytojos stiliumi ir aplinka, sukurptu siužetu. Personažai realistiški ir savotiškai įdomus, nors ne visada teigiama prasme. Siužeto linija puiki, tačiau, manau, neišbaigta. Apibendrintai galiu drąsiai teigti, kad knyga yra įdomi ir ją rekomenduoju visiems prasmingų knygų gerbėjams!