Rojaus kampelis

Populiarių moteriškų romanų ryškiais viršeliais (chic lit) fenomenas padarė meškos paslaugą Melissai Bank. Jos knygos yra žymiai subtilesnės ir geresnės nei tos, tradiciškai priskiriamos chic lit srovei. Jų žavesys yra jų paprastume ir apgaulingame paviršutiniškume. Pirmasis jos trumpų, tarpusavyje susijusių istorijų rinkinys „Medžioklės ir žūklės vadovas merginoms” susilaukė pelnytos sėkmės tiek JAV, tiek Europoje. „Rojaus kampelis” yra akimirksniu atpažįstamas kaip tos pačios rašytojos kūrinys, tik šįkart labiau išbaigtas. Šis romanas yra panašus į „chick lit“ romaną tik išoriškai.

Sofi Apelbaum yra nuoširdi, nerangi paauglė, gaunanti vidutiniškus pažymius mokykloje. Ji yra priversta dalyvauti puseserės Rebekos pilnametystės šventėje, bat micvoje. Rebeka šoka baletą „tad vaikščiojo per toli atlenkusi pečius ir per aukštai iškėlusi galvą: kartais ji lyg niekur nieko imdavo šokinėt it balerina“. Netrukus išsiųsta į hebrajų mokyklą ruoštis savo bat micvai, Sofi tam nesėkmingai priešinasi. Ji yra nepajėgi varžytis su savo darbščiu ir religinių normų paisančių broliu, kuris keliavo į Rebekos bat micvą „su nepriekaištingu dryžuotu kostiumu ir skaitė viską apie šikšnosparnius“.

Dauguma romano skyrių perteikia santykinai ramų Amerikos šeimos gyvenimą. Rašytoja yra itin pastabi ir kartais net kinematografiškai siurrealistiška. Jos rašymo maniera yra tokia, kad atrodo jog ji beveik nededa pastangų rašydama. Bet tai apgaulingas įspūdis — už, atrodytų, paprastų sakinių slepiasi gilesnės potekstės ir kartais ne visai dori ketinimai. Tai žavi, nes supranti, kad bet kurią akimirką tarp šešėlių gali pasirodyti spindulėlis šviesos arba atvirkščiai.

Kaip ir „Medžioklės ir žūklės vadovas merginoms”, šis romanas yra grupė susijusių vieno veikėjo gyvenimo istorijų. Dėl to romano chronologija kartais yra paini. Antrajame skyriuje Sofi jau yra koledže. Ir turi kambario draugę – žavią sutrikusią princesę vardu Venisė, kuriai patinka elgtis taip, kaip ji nori. Ji atskleidžia tiek pagrindinės veikėjos ydas, tiek jos žavesį. Venisė yra tipiška chic lit herojė: nepasitikinti savimi, bet kovingos dvasios. Sofi taip pat nepasitiki savimi, bet jos nepasitikėjimas yra labiau meniškesnis. Ji suvokia, kad dažnai yra pralaimėtoja: „aš jau supratau, kad mano nesėkmių nesuvokimas buvo dar viena mano nesėkmė“. Tai žavi mus ir todėl mes ją mylime bei susidomėję skaitome romaną toliau.

Besimokydama spausdinti Sofi apsigyvena pas savo religingą brolį Robertą ir jo atšiaurią sužadėtinę. Dar vėliau ji yra priversta gyventi su močiute. Sofi susitikinėja su abejingu meilužiu ir jai nuolat gresia atleidimas iš leidėjos darbo. Galiausiai mes sužinome, kad miršta Sofi tėtis ir jos sielvartaujanti motina įsivelia į ryšį su vedusiu vyru.

Romano dalys tarpusavyje yra sujungtos miniatiūrinių scenų, bet visgi yra vietų, kur „Rojaus kampelis“ praranda romano struktūrą. Dauguma romano temų yra atpažįstamos iš knygos „Medžioklės ir žūklės vadovas merginoms”: darbas leidyboje, mirštantys tėčiai. Bet „Rojaus kampelis“ yra gilesnis romanas, nes čia nagrinėjamos ir tokios temos kaip religija bei netikėjimas, savęs paieškos ir mirtis. M. Bank taip pat turi sugebėjimą aprašyti veikėjus vienu sakiniu, pvz. „Betina atrodė kaip bloga mergaitė iš gerų mergaičių mokyklos – kašmyro kostiumėlis su mini sijonu ar šiugždanti prasagstyta maža palaidinė su besimatančia nėriniuota liemenėle“. Kaip rašytoja, Bank yra itin organizuota ir niekada nepersistengia siekdama rezultato. Ji nesistengia šokiruoti ar nukrypti į šalutines siužeto linijas. Ir visgi savo nusistatytų ribų viduje ji sugeba sukurti kažką, kas yra artima tobulybei.