Puolęs angelas

Šešiolikmetė Nora Grei yra priversta darbuotis kartu su labiausiai nemėgstamu laboratorinių darbų partneriu: vyresniu, paslaptingu, mėgstančiu juodą spalvą vaikinu kiaurai veriančiu žvilgsniu. Lopo drabužiai dvelkia cigarais, tačiau tai mažiausias Noros rūpestis. Ji labiau jaudinasi dėl to, kad Lopas žino daugiau apie jos gyvenimą nei jos geriausia draugė Vi ar net...ji pati. Norai atrodo, kad Lopas ją persekioja – jis visuomet atsiduria ten, kur ji. Ji bando įkalbėti mokytoją, kad jis pakeistų jai partnerį, tačiau šis atsisako. Jai nelieka nieko kito, kaip tik susitaikyti su likimu ir susigyventi su Lopu.

Lopas yra itin panašus į Edvardą iš „Saulėlydžio“ – agresyvus, mokantis manipuliuoti, išsiskiriantis iš kitų ir galbūt šiek tiek gąsdinantis. Tuo pat metu – gana žavus, dažnai besišypsantis vaikinas. Šiek tiek paslaptingas – jis slepia savo praeitį ir savo jausmus Norai. Tačiau yra pasiruošęs pasipasakoti – jei ji to panorės arba atėjus tinkamam laikui. Lopas nori viską paaiškinti Norai – tačiau tik tada, kai ji sugebės suprasti, kai bus tam pasiruošusi. Lopas yra kantrus, patikimas ir tiesus. Net supykęs jis niekada nekaltina Noros ir moka išlikti ramus. Jis neverčia Noros daryti to, ko ji nenori. Jis jaučiasi laimingas būdamas kartu su ja ir veikdamas tai, ko nori ji.

Nora yra gana sumani, savo jėgomis pasitikinti mergina. Susidūrusi su problemomis, ji neima verkšlenti. Ji niekuomet nepasiduoda, visuomet bando apsiginti, pati užpuldama užpuolikus. Tačiau ji pažeidžiama – tai įrodo nesėkmingos jos gynybinės strategijos ir jai diagnozuota mažakraujystė.

Ne visi knygos veikėjai yra patrauklūs ar gerai apgalvoti, pavyzdžiui, Marsė Milar. Ji yra Noros ir Vi priešininkė bei jų pajuokų objektas. Tikra, šaržuota blondinė, palaikymo komandos šokėja. Patraukli išoriškai, tačiau be jokio vidinio grožio ar išminties.

Iš tiesų, aš įsimylėjau šią knygą – noriu skaityti ją vėl ir vėl. Man patinka paprastas ir linksmas B. Fitzpatrick rašymo stilius, prikaustantys dėmesį dialogai tarp Noros ir jos geriausios draugės Vi. Jos abi yra neįtikėtinai simpatiškos, sugeba taip laisvai bendrauti tarpusavyje. Aštrus Vi liežuvis ir nuotykių ieškotojos dvasia priverčia mane kaskart nusišypsoti. Aišku, knygoje yra keletas dalykų, kurių aš iki galo nesupratau, pvz. kai kurios angelų pasaulio taisyklės.

„Puolęs angelas” yra romantiška istorija apie tikrus jausmus (ne vien tik fizinius geidulius) ir kerštą. Ši istorija yra pakankamai bauginanti ir mistiška, kad išlaikytų skaitytoją nežinomybėje. Man patiko tai, kaip vystoma Lopo ir Noros meilės istorija. Patiko skaityti apie savo jausmuose pasiklydusią Norą – iš vienos pusės ją žavi Lopo atkaklumas, jo pasipūtėliškas elgesys, iš kitos – ji išgąsdinta suvokimo, kad jis atsiranda praktiškai visur, kur eina ji.

Siužetas yra supintas itin kruopščiai, romanas yra kupinas stebinančių atradimų, apie kuriuos niekada nebūčiau pagalvojusi. Skaitant šią knygą lengva prarasti laiko pojūtį – nė nepastebėsite, kaip priartėsite prie knygos pabaigos. O ją pasiekę užsinorėsite tęsinio. Galiu patikinti, kad jis yra.