
Knygoje spausdinama Kryžiuočių ordino karų (1190– 1330) kronika, parašyta to ordino kapeliono Petro Dusburgiečio. Kronikoje plačiai nušviečiamas Kryžiuočių ordino įkūrimas XII a. pabaigoje, agresijos į Artimuosius Rytus metu, atsikėlimas ir įsitvirtinimas Pavyslyje XIII a. pirmojoje pusėje.
Trečia kronikos dalis – didžiausia – skirta prūsų žemių užkariavimui ir kovai prieš Lietuvą.
Autentiški faktai atskleidžia žiaurią, beatodairišką vokiečių feodalų, Kryžiuočių ordino ekspansiją į baltų – prūsų, jotvingių, lietuvių žemes, niokojimus ir žudynes didžiuliame plote nuo Vyslos žemupio iki Centrinės Žemaitijos, Nevėžio ir Nemuno aukštupio, ilgą ir sunkią šių žemių gyventojų, Lietuvos valstybės kovą prieš agresiją.
Istoriniai įvykiai kronikoje pateikiami kryžiuočių-užkariautojų ideologijos dvasia.
Nepaisant didžiulės tendencijos, „Prūsijos žemės kronika“ yra labai svarbus šaltinis baltų, prūsų, jotvingių ir Lietuvos istorijai bei kultūrai pažinti. Kronikininkas apie 40 metų buvojo Prūsijoje, Ragainėje, Karaliaučiuje, Marienburge. Kroniką kūrė glaudžiai kontaktuodamas su didžiuoju magistru.
Rašydamas kroniką, autorius panaudojo įvairius Kryžiuočių ordino rašytinius šaltinius, kurie tik fragmentiškai arba visai neišliko iki vėlesnių amžių. Naudojosi ir Seniausiuoju Prūsijos metraščiu, kuriame buvo kur kas daugiau žinių, negu išliko jo nuorašuose iki mūsų dienų. Gana plačiai panaudojo dokumentus, visų pirma iš Ordino archyvo Karaliaučiuje.